Seniai galvojau parašyt apie tai, kuo geriausia kurt muziką Linux sistemoje, tik niekaip neprisiruošdavau. Vienas komentaras paskatino susiimt ir tai padaryt. Šįkart trumpai apžvelgsiu tai, ką kažkiek pats naudoju. Reikia turėt omeny, kad pats dar daug tų programų galimybių nežinau arba neišbandžiau.

Audacity

Ko gero viena populiariausių atviro kodo garso apdorojimo programų. Su ja galima karpyt failus, pritildyt, pagarsint, pritaikyt efektus, filtrus…

Taip pat įmanoma generuot (bei įrašyt) garsus. Tam yra keli standartiniai generatoriai (DTFM, silence, noice). Bet jei to negana – galima pritaikyt LADSPA generatorius. Beje – prie jau esančio semplo taip pat galima pritaikyt LADSPA efektus.

Audacity taip pat suteikia galimybę vienu metu naudot ir keletą takelių. Taigi – labai norint šią programą galima naudot ir muzikos kūrimui. Šito dalyko kažkaip dar labai nemėginau…

Taigi – Audacity galima labai plačiai panaudot, bet aš lieku ties garsų apdorojimu. Bet tai tikrai tik nedidelė dalis jos galimybių.

LMMS (Linux MultiMedia Studio)

Kas dirbo su FL Studio, tai ši programa – jiems. Panaši išvaizda, darbas su takeliais. Dėliojami semplai, instrumentai, pritaikomi efektai.

Takelių gali būti iki 64. Kiekvienam galima priskirt “instrumentą”. Tai gali būti audio failo aprodojimas, arba kai kas kitko. Yra ten ir SoundFonts apdorojimas ir VST palaikymas, taip pat standartinių sintezatorių (TB303, Vargonai) imitavimas bai įvairūs kiti generatoriai, kurių kitur gal ir nerasi taip paprastai. Pavyzdžiui GameBoy garsų generatorius FreeBoy. Jei sistemoje yra įdiegtas ZynnAddSuFX sintezatorius, LMMS sugeba paimt ir jį. Nereikia pamiršti ir LADSPA efektų, kuriuos galima pritaikyt takeliams.

Taip pat LMMS palaiko MIDI. Manau daug čia kalbėt nereikia – kas žino, tam aišku, kas nežino – tam nereikia. Tiesiog galiu pasakyt, kad klaviatūra pasijungia labai paprastai – tereikia takelio opcijose pasirinkt prijungtą instrumentą.

Kol kas galiu pasakyt tai, kad LMMS, mano galva, yra pakankamai galinga, ir tuo pačiu paprasta sistema. Aš pats šią programą naudoju daugiausiai. Bet, savaime aišku, ne ją vienintelę.

Jokosher

Šita programa ko gero skirta tiems, kas jaučia nostalgiją ACID Music Studio. Takeliai, kuriuose yra instrumentai arba semplai.

Galima priskirt kokius nors efektus, dar kažką daryt, bet man ši programa greit pradeda stabdyt, todėl praktiškai nenaudoju.

Žinoma, programos versija tik 0.11, tai čia dar net iki “beta” nelabai traukia. Gal kada nors ir “užaugs”, bet kol kas tai nelabai koks produktas…

Ardour

Čia jau galima sakyti – sunkioji artilerija. Ši programa gali daug – todėl aš net šiek tiek bijau su ja rimčiau prasidėt

Žinoma, pagrindas – daug takelių, semplų į juos įkėlimas, filtrų ir efektų taikymas. Norint viską išsiaiškint, reikia su programa dirbt. Aš to nedarau, bet yra žmonių, kurie dirba intensyviai. Pavyzdžiui Kim Cascone – jis net metė Mac ir pradėjo dirbt su Ardour. Galbūt kada nors ir aš galėsiu irgi kažką daugiau papasakot. Bet dabar laukiu naujos programos versijos, kuri pagaliau turėtų turėt MIDI palaikymą.

Beje, Ardour – viena iš nedaugelio programų, kurios versija jau nebe 0.x, o netgi artėja prie 3.

Mano nuomone, norint kokybiškai dirbt su muzikos kūrimo programomis reikalingi dar šitie dalykai: LADSPA įskiepiai ir JACK. Trumpai apie juos.

LADSPA

Linux Audio Developer’s Simple Plugin API – tai technologija, panaši į VST, tik skirta Linux. Visokie efektai, garso generatoriai dažnai būna parašyti naudojant LADSPA. Ir norint rimtai pradėt dirbt su muzika – rekomenduoju bent jau iš saugyklų įsidiegt visus, kiek galima rast LADSPA įskiepių rinkinius.

JACK

Be šito dalyko neveiks Ardour bei nemažai kitų čia nepaminėtų programų. Tai tarsi “framework’as” programoms, dirbančioms su garsu. Būtų nieko, bet jį reikia paleist atskirai, o tada nebeveikia kiti garso serveriai (ALSA, OSS, pulseaudio). Bet jei jau dirbi su muzika, tai kažin, ar yra noras tuo pačiu metu ir klausyt ko nors per grotuvą.

Šiam kartui tiek apie muzikos kūrimą. Kada nors galėsiu aptart ir miksavimo programas. O jei kas rimčiau susidūrėt su kitokia muzikos apdorojimo įranga Linux – mielai prašau pasidalint savo patirtim.

Praeitą savaitę vyko renginys “audi(o)torija”, skirtas elektroninei muzikai. Keletą dienų ten kažkas vyko. Aš nedalyvavau dieniniuose renginiuose. Šiaip ar taip – negaliu tam paaukot beveik visos darbo savaitės. O be to – ir be manęs ten buvo norinčių pabūt Tačiau nuėjau į porą atvirų paskaitų. Taip jau išėjo, kad abi paskaitos buvo skaitomos vieno žmogaus – Kim Cascone.

Pasirodo, šis žmogus – vienas elektroninės muzikos lyderių pasaulyje. Žinoma, ne mums įprasto bumčiko ar panašių variacijų, bet eksperimentinės ir ambient muzikos.

Viena paskaita buvo apie “field recording”. Iš pradžių nesupratau, apie ką galėjo būt kalbama tokioj temoj, bet paskui supratau – iš esmės tai yra natūralių garsų įrašinėjimas, o paskui atkūrimas. Pagalvojau, kad man reikėtų ne tik naudot iš kažkur paimtus natūralius garsus, bet ir pačiam nepakenktų jų įsirašyt ir daryt su tuo kažką. Vat, ką esu šitoj srity iki šiol padaręs (seni čia kūriniai)

Kroitus – Jos Rytas

Kroitus – Jos Rytas yra apsaugotas Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported Licenzija

Kroitus – Lyja

Kroitus – Lyja yra apsaugotas Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported Licenzija

Kita paskaita buvo apie “laptop music”. Kokia yra elektroninės muzikos kūrėjų situacija, kai žiūrovas nemato, kad atlikėjas kažką daro. Jau prieš tai skaičiau, kaip jis perėjo nuo OS X prie Ubuntu savo kūryboje, todėl čia man buvo ne tiek svarbu pati paskaita, kiek įsitikint tuo faktu. Ir man pavyko – paskaita buvo demonstruojama per ekraną, kuriame matėsi Ubuntu darbastalis. Kažkaip tuo metu nesugalvojau paklaust, ką jis naudoja daugiau, bet išgirdau tokius pavadinimus kaip Ardour bei JACK.

Taip pat sužinojau keletą faktų apie jo požiūrį į muziką ir kitus dalykus iš interviu, kuris buvo imamas radijui.

Pasirodo, jis irgi piratauja(jam nepatinka tik pats žodis), ir nemato tame kažko labai blogo. Jau seniai suprato, kad iš CD pinigų neuždirbs, todėl geriau rengs koncertus, paskaitas. O albumas – tiesiog kaip koks checkpoint’as, parodantis kad kažkas užbaigta. Taip pat jis atskyrė elektroninę eksperimentinę muziką nuo dabartinės populiariosios elektroninės muzikos. Tai, kas dabar skamba per radijas – “nėra ta tikroji elektroninė muzika”. Na, kiek žmonių, tiek nuomonių.

O man reikai kažkaip rimčiau susiimt ir padaryt rimtesnę Linux skirtų muzikos kūrimo programų apžvalgą

Jau esu rašęs, kad mano mama – tautodailininkė audėja. Kartas nuo karto ir man tenka susidurt su jos “chebra”.

Tai štai – kažkokiam susitikime, kur ir aš buvau apsireiškęs, prie manęs priėjo Rokiškio skyriaus vadovė ir paprašė sukurti jiems puslapį. Buvau jau lyg ir beatsisakantis, bet kažkas numetė mintį, kad reikia daryt blogą. Tada pagalvojau “o tiek tai galiu”. Ir štai, po keleto mėnesių, šiokių tokių pasitarimų, pasaulį išvydo rokiskiotautodaile.lt. Nieko mandro, bet labai daug ir nereikia…

Šį dalyką dariau praktiškai iš idėjos – nesitikėdamas užsidirbt. Tačiau kai praeitą savaitę buvau savo miestelio jubiliejaus šventėje, likau nustebintas…

Vyko mano mamos personalinės parodos atidarymas. Kaip visada tokiais atvejais, sveikina autorius ir pan. Tačiau kažkodėl prieš įteikiant gėles mamai, buvau pakviestas ir aš. Nesupratau, ko iš manęs norėjo. O pasirodo – man norėjo padėkot prieš visus susirinkusius už tą puslapį.

Gavau malonią smulkmeną – iškarpytą obuolį:

Dovana

Nors darbas ir buvo idėjinis, bet net ir tokį atlygį gaut malonu

Daugelis iki šiol kalba, kad su Linux neįmanoma kurti muzikos ar redaguoti video failų. Dėl video – nesu 100% garantuotas, bet vat kad muziką kurt galima, tai faktas.

Turiu aš tokią programą LMMS, kuri yra Lietuvoje pakankamai populiarios programos FL Studio atviro kodo analogas. Gaila, žinoma, kad dar tik 0.4.4 versija išleista, taigi – dar yra bug’ų. Bet kažką sukurt pilnai užtenka. Juo labiau – juk nebūtina su LMMS sukurt visą kūrinį. Tiesiog pasidaryt semplus, o paskui į pagalbą galima pasitelkt jau sunkesnę artileriją – Ardour. Pastaroji neturi MIDI palaikymo (tikiuosi, kol kas), todėl tai šiek tiek stabdo kurybinį prodesą.

Tai štai – pagaliau prisėdau šiek tiek, ir gavau tokį rezultatą.

Ne super, bet čia tik beta versija. Garsams naudojau zynaddsubfx garsų sintezatorių. O semplus apdirbau keletu LADSPA plugin’ų.

Ir dar – savo kūrybą apsaugau CreativeCommons licencija, pagal kurią šį kūrinį galima ir transliuot, ir redaguot. Nes kaip jau minėjau – esu atviro kodo šalininkas visur.

Cosmic 1 is licensed under a Creative Commons Attribution 3.0 Unported License.

Ne paslaptis, kad kartais mėginu kurti muziką. Nors ją galima ir pavadint “brainfuck”, bet yra žmonių, kurie sako, kad jiem tai patinka.

Tai štai… Kai kas, tai žinodamas, man padovanojo MIDI klaviatūrą (M-AUDIO KeyRig 49). Kas nežino, tai MIDI klaviatūra yra prie kompiuterio jungiamas įrenginys, kurio dėka galima visai kokybiškai grot į kokią nors programą, palaikančią tokią funkciją.

Parsinešę dovaną, išpakavau. Dėžėje buvo pati klaviatūra, USB laidas ir keli CD. Kadangi parašyta, kad įrenginys suderinamas su Windows ir MacOS, užsikroviau savo Windows (taip – aš dar turiu ir juos). Savaime aišku, prijungus klaviatūrą, reikėjo įdiegti draiverius, perkrauti kompiuterį ir t.t. Standartiniai dalykai windozėje. Dar buvo pateikiamos kelios programos, kurių pagalba galima pamatyt, ką tas džiaugsmas sugeba. Tai buvo pačio gamintojo pateikta programa ir garso bankai, bei Ableton Live Lite 6.

KeyRig programą pamėginau – groja. Pasileidau Live’ą… Na, prisipažinsiu – nemoku aš su ja elgtis, nors visi šią programą giria. Tiesiog tingiu analizuot ir mokytis. O be to – man pateikta Lite versija, kuri neturi daug “feature’ų”. Praktiškai vienintelis dalykas, kurį padariau pasileidęs Live’ą – “upgrade’inau” iki 7 versijos Irgi, beje, Lite

Dar pamėginau su FL Studio – veikia. Viskas su Windows aišku.

Nutariau išmėgint, ar veiks šis dalykas ant mano Ubuntu…

Perkroviau, prijungiau klaviatūrą. Jokio pranešimo, kad rastas koks naujas įrenginys, nieko. Hm… Jau buvau nusivylęs, kad teks muzikuot tik Windozėj Tada pradėjau leist po vieną įvairias savo turimas muzikos kūrimo programas. Pataikiau paleist LMMS (čia, galima sakyti, FL Studio analogas). Jau galvojau, kad ir ši programa nieko nepeš, bet… Suradęs, kad takeliui galima priskirt kažkokį MIDI input’ą, pamačiau, kad tarp pasirenkamų punktų atsirado “KeyRig 49″. Pasirinkau. Tam takeliui priskyriau kažkokį sintezatorių, ir ką gi… Woohoo – veikia!

Vėliau dar radau vieną programą, kuri palaiko kokį nors MIDI kontrolerį. Nebūtinai klaviatūrą. Mixxx – programa skirta miksavimui ir DJ’avimui. Juoko dėlei pamėginau priskirt klaviatūrą kaip MIDI kontrolerį. Keista buvo – kažkurį klavišą nuspaudus pradėjo grot, kažkurį – kito tempas. Reikai atidžiai pasinagrinėt

Dar truputį “pažaidęs” nusiraminau – nėra jau taip blogai Linux’e su multimedijos įrenginiais, kaip visi kad gąsdina. Juk prisiminus unix veikimo principus, tai visi įrenginiai atpažįstami, tik reikia mokėti į juos kreiptis. Gaunasi, kad OS mano klaviatūrą iškart pažino ir neprašė jokių draiverių. Problema jau tokiu atveju programinėje įrangoje – jei nesugeba padaryt taip, kad gautų ir siųstu atitinkamu formatu, tai nemanau, kad OS kaltė.

Po kurio laiko dar prisiminiau, kad už sienos gyvena žmogus, turintis MacBook’ą. Kadangi visi giria MAC OS X už nuostabų suderinamumą su multimedijos įrenginiais, tai buvo nuspręsta pamėgint ir ten.

Instaliavom Garage Band, prijungėm klaviatūrą, pasirinkom garso banką ir tiesiog pradėjom grot. Šįkart Apple savo vardą pateisino.

Taigi, išvada tokia, kad realiai, kad MIDI klaviatūra (bent šiuo konkrečiu atveju) pradėtų veikt, daugiausia darbo tenka įdėt jungiant prie Windows, nes ten reikia ir draiverius instaliuot, ir programą. Linux ir MAC OS X – tereikia programos, su kuria galima grot. Ir nereikia verkt, kad Linux – visai neskirtas darbui su multimedia. Tereikia atidžiau paieškot, ir viskas įmanoma!