Dažniausiai dar prieš tokioms byloms ateinant iki teismo, jau visi viską apie tai žinodavo. Šįkart viskas buvo paskelbta ne tik po teismo sprendimo, bet netgi praėjus apeliacijos pateikimo laikotarpiui(ar bent jau niekas jos nesiruošia pateikt) Kyla mintys, kad čia suorganizuota viskas būtent tam, kad tą precedentą sudaryt. Buvo daroma tyliai, kad niekas nežinotų, ir nepasiūlytų tam vaikinukui advokato ar bent jau kaip elgtis. Kaip rašoma, jis pats viską prisipažino ir nesipriešino. Dėjo torrent failą „nežinodamas, kad daro nusikaltimą“. Nu, LABA DIENA! Kai taip visur skalambijama, kad praktiškai bet koks naudojimasis torrentais yra nelegalus (dar vienas idiotiškas LANVA bullshit’as), teiginys, kad nežinai, jog tai nelegalu, manęs neįtikina. Kadangi viskas vyko taip keistai, tai ar nebus čia toks atvejis, kad LANVA tiesiog susitarė su kaltuoju, kad jis pabus atpirkimo ožiu, gaus pinigų tai baudai, ir visi bus laimingi. Netikiu, kad filmo kūrėjai bandys išsireikalauti tą žalos atlyginimą – čia tik pagąsdinimui.

Jei jau kalbėt apie visokius „žalos atlyginimus“, tai čia dar vienas didelis BULLSHIT’as. Skaičiuot, kad kiekviena parsisiųsta kopija lygi nenupirktai kopijai, ir pagal tai skaičiuot nuostolius, yra totali nesąmonė. Tikrai ne kiekvienas, kuris parsisiuntė, ar pasiskolino CD/DVD iš draugo(kas nežinot – skolint diskus, bei demonstruot didesnei chebrai irgi griežtai draudžiama), būtų pirkęs. Kažkodėl „vagys“ tai jau seniai supranta, bet leidėjai – niekaip nepripažįsta. Jei jau skaičiuot, kiek buvo parsisiųsta, bet nesumokėta, tai gal reikia skaičiuot ir tai, kiek buvo nepažiūrėta? Tereikia paskaičiuoti, kiek šalyje, kurioje platinamas filmas/albumas, yra gyventojų. Po to pažiūrėt, kiek buvo nupirkta. Manau, nuostoliai tokiu atveju būtų žymiai didesni ir „tikresni“. Vėlgi – kalti būtų piratai.

Tarp kitko – abejoju, ar tie, kurie taip aršiai stoja leidėjų pusėn, visus iki vieno vadina vagimis, patys yra jau tokie nekalti. Abejoju, ar jie nė karto iš niekur nėra nieko parsisiuntę, nežiūrėję Youtube jokio video ar panašiai. Nes tada klausimas, kaip jie naudojasi internetu? Juk pažiūrėjus į tai, ką skelbia leidėjai, tai internetas iš viso privalėtų būti uždraustas, nes jame vien tik nelegalūs duomenys. Viską, kas apsaugota „copyright’u“, draudžiama kopijuot, platint, skolint. Internete to išvengt sunku. O kas turi kitokią licenciją – blogis (jau rašiau, kad ASCAP renka pinigus kovai prieš CC). Taigi, tie tikrieji „autorių gynėjai“ turėtų išvis pasišalinti iš interneto, nes jau vien atsidarę google jie pažeidžia kokius nors patentus, pamato nelegalią informaciją ir panašiai.

Jei jau vadint vagimis, tai nebent tuos, kurie kūrinius iš tiesų pasisavina – nuplagijuoja, arba tuos, kurie iš to pelnosi – turguose pardavinėja nelegalius CD. Tuos, kurie tik kažką siunčiasi visus vadint vagimis yra nesąmonė. Jei kažkas parsisiunčia tai, ko pas mus neįmanoma gaut, tai, manau, yra platintojo problema, ir ją reikia spręst ne baudomis ir gąsdinimais, bet ieškant būdų, kaip tai išspręsti žmoniškai. Bet kur tau – geriau paverkt, kaip visus žlugdo piratai.

Galiausiai – aš esu didžiausias vagis. Nors ir naudoju legalią OS (manau, kai kurie „teisuoliai“ sėdu su nelegaliais Windows), už muziką stengiuosi mokėt (3$ per mėnesį – ne tiek ir daug), legalių, pirktų CD namie yra daugiau, nei pas daugelį „gynėjų“(ne mano nuopelnas, bet esmės tai nekeičia). Tačiau kartą per savaitę ar dvi parsisiunčiu kokį filmą, kurio nebedemonstruoja joks kino teatras (DVD pirkt – nepatogu, nes ir taip jau pilni namai visokių diskų, o nuomotis – nepatinka man ta archajinė sistema) Esu vagis ne dėl to, kad noriu apiplėšt leidėjus, o dėl to, kad patogaus būdo leidėjai man nesiūlo. Todėl kai mane išvadina paskutiniu vagimi, jaučiuosi įžeistas.

P.S. Kodėl visada autorius atstovauja leidėjai arba juos „ginančios“ įstaigos. Nelabai girdisi jų pačių pasisakymų – nebent vienetai.

Pirmiausia – apie skaitmeninių laikmenų apmokestinimą. Asmeniškai man ta idėja nepatinka. Mano manymu, iš to naudos nebus beveik niekam. Apmokestinus visokias laikmenas (nuo atminties kortelių iki kietųjų diskų), jų kainos, savaime aišku, kiltų. Gal ir ne taip juntamai, bet paprasti žmonės tai pastebėtų. Kainos kiltų – perkamumas kristų. Kentėtų IT sektorius. Aišku, ne tiek baisiai, kad pajustų didelius nuostolius, bet firmos rastų dėl ko paverkšlenti. Tie patys autoriai iš tokių apmokestinimų irgi gautų tikrai ne milijonus. Kadangi vistiek didžioji dauguma tų pinigų išeitų biurokratinio aparato išlaikymui. Na, geriausiu atveju kažkas gautų 100 Lt per metus.

Jei norima apmokestinti laikmenas, nes ten GALI BŪTI saugomas autorinėm teisėm apsaugotas kūrinys, tai tada iš karto reikia apmokestint popierių, rašalą ir bet kokį žmogų, kuris nėra berankis nebylys. Juk knygą galima nusikopijuoti, perrašyti ranka (kaip kažkada vienuoliai darė), arba atpasakoti. Ir muzikos kūrinį kompanijoj dainuot jau yra pažeidimas. Taigi – burnos apmokestinimas būtų ko gero sekantis žingsnis.

Šiek tiek apie tuos „gynėjus“. LATGA juk gina ne tik Lietuvos autorius, bet ir bendradarbiauja su kai kuriom užsienio agentūrom. Beje – tikrai ne visom. Kažin, ar jiems rūpi kokios nors Naujosios Zelandijos autoriai – iš Lietuvos jie negaus nė cento, nepriklausomai, kiek buvo grota. Šiaip tai aš manau, kad pati LATGA yra reikalinga. Vis tik ji padeda autoriams gauti atlygį už jų kūrybą. Tarpininkas reikalingas, nes su kiekvienu susitarti atskirai būtų neįmanoma. Tačiau tai, kaip ši agentūra veikia dabar, nelabai tenkina net pačių autorių. Kaip jau sakiau – didelė dalis mokesčių eina ne autoriams, bet pačiai agentūrai išlaikyti. Kita kontora – AGATA. Kas nežino, tai šita agentūra gina ne pačius autorius, bet atlikėjus. Tačiau ginami tik lietuviai. Jie ima mokestį iš visokių kirpyklų bei parduotuvių už ten skambančią muziką, tačiau retas kuris žino, kad nedaug užsienio atlikėjų gina ši agentūra. Bent jau dabar pas juos užsienio partnerių sąrašas žymiai mažesnis, nei pas LATGA. Neradau ten nei Didžiosios Britanijos, nei JAV. Gaunasi, kad jei leidžiami tik šių šalių atlikėjai, o mokamas mokestis, pinigai nueina pačiai agentūrai, o ne jokiems atlikėjams. Hm…

Žinoma, mums mūsų agentūros atrodo prastai. Bet kokioj JAV dar prasčiau. Ten jų asociacija ASCAP išsiuntinėjo savo nariams laiškus (pirma dalis, antra dalis) su prašymais paaukoti pinigų kovai prieš EFF, Creative Commons bei kitas organizacijas, kurios, anot jų, siekia panaikinti „ Copyright“ ir padaryti visą muziką nemokamą. Turint omeny, kad dalis Creative Commons palaikančių priklauso tai pačiai ASCAP, šis nesusipratimas iškilo į viešumą. CC jau į tai sureagavo ir paaiškino, kad Creative Commons jokiu būdu nesistengia palikti autorių be pajamų, bet nori, kad vartotojas žinotų, ką jis gali daryt su kūriniu.

Kitas dalykas, kuris kelia nerimą – paslaptingasis ACTA. Nutekėjo informacija, kad siekiama įtraukti punktą, pagal kurį nekomercinis kūrinių panaudojimas būtų prilygintas kriminaliniam nusikaltimui. Jau nebejuokinga…

Pabaigai – labai man patikęs straipsnis, kodėl žmonės piratauja, ir kaip iš tiesų reiktų tai stabdyt. Bėda tik tame, kad niekam, kas tai gali pakeist, tai nerūpi.

Kol kas transliacijas sutrumpino, bet sutrumpino iki tokio laiko, kad reitingai nenumaldomai kris dar žemiau, nei kad yra dabar. Juk dažniausiai klausyt radiją tenka prieš arba po darbo (darbo metu, jei kas turi galimybę, yra internetas, kur dar transliuojama pastoviai). Tačiau kai ryte arba vakare tenka perjungt kitą stotį, tikimybė, kad vėliau įsijungsi prieš tau buvusią, tikrai menka. O kai reitingai nukris dar žemiau, nei dabar, bus pretekstas ir visai išjungt šias programas (didžiausias pavojus kyla “Klasikai” ir “Opus3″), atsiras dar daugiau besidžiaugiančių, tik abejoju, ar tai padės sutaupyt valstybės pinigų…

Bet vis tik kas būtų, jei uždarytų Opus3… Žinoma, tektų persimest prie kitų radijo stočių. Bet prie kokių? Iškart atmetu visokias stotis, kur tik žinios ar šiaip daug kalbų – man tokios netinka. Turi būt muzika. Bet tokios, kur vien tik muzika, irgi nelabai tinka – kartais norisi ir gyvo žmogaus balso. Kas lieka? Nežinau aš tų mažiau populiarių stočių, todėl pažiūrėsiu į žymesnes…

M-1, M-1 Plius, Radio Centras, Lietus, Kelyje, Pūkas – totalus popsas, ir dar nelabai naujas. Noriu kažko įdomesnio. Power Hit Radio – “šokių muzikos hitai”. Irgi popsas, tik gal kažkiek labiau orientuotas į jaunesnę auditoriją. Būtų nieko, jei ne keletas smulkmenų. Grojaraštyje kažin, ar pavyktų rasti dainų daugiau nei dviem valandoms, o tas pats per tą patį – greit nusibosta. Taip pat ta vakarinė laida, kai žmonės bando “susirasti meilę”. Kažkuo primena A2 su savo “sms maratonu”, o tai kažkaip labai pigiai atrodo. Beje – A2 klausyt net košmaruose nenoriu. Ko gero, artimiausia mano skoniui radijo stotis galėtų būti ZipFM: moderni, kokybiška muzika, “zip clubbing” serija, kažkiek informacijos, bet… Aišku, aš neturiu nieko prieš linksmybes eteryje, tačiau kas per daug, tai per daug. Kai kurie vedėjai ten net nebekalba, o peza – kalba daug, nieko nepasako, o muzikos tada leidžia mažai. Taip pat nepatinka man tie skambučiai žmonėms su tikslu juos kažkaip “išdurt” – vaikiška kažkaip, o ir šiaip – norisi vakare ir daugiau muzikos paklausyt, o ne vien nusišnekėjimus ir keiksmažodžius.

Ir išvis – dabar visi pergyvena dėl didėjančio bedarbių kiekio, tačiau jei kalba pasisuka apie LRT, tai didžioji dauguma šaukia, kad ten dirba PER DAUG žmonių, ir kad visus juos atleist reikia. Tai pala… Bedarbių kiekį reikia mažint ar didint? Jei nepavyksta sukurti darbo vietų, tai gal bent jau nereikia naikint esamų? Daugelis galbūt laikosi nuomonės, kad visose valstybinėse įstaigose dirba ne žmonės, o kažkokie siurbėlės ir parazitai. Drįstu paprieštaraut – ten dirba ŽMONĖS, kurie yra verti dirbti tai, ką jie moka. Gal kokie techniniai darbuotojai (IT skyrius, vairuotojai ir pan.) dar ir galėtų rast darbą kitose įstaigose, bet kūrybiniai praktiškai liktų be jokios deramos alternatyvos. Pavyzdžiui – kur daugiau gali eit dirbt koks muzikologas, jei ne į LRT? Na, nebent kokią kitą valstybinę įstaigą. Kažkaip nesu pastebėjęs kokiam CV.lt, ar panašiuose puslapiuose, kad kas ieškotų tokios profesijos atstovų. Galbūt kokiems Opus 3 ar LR1 darbuotojams ir lengviau – jų patirtis labiau vertinga kitose stotyse. O ką daryt “Klasikos” atstovams?

Apie TV šįkart nekalbėsiu – man ji ne tiek aktuali…

P.S. O kodėl visokie “Russkoje Radio” tokie populiarūs Lietuvoje?

Man užkliuvo tas darbo laiko prailginimas. Norima panaikinti 8 darbo valandų dieną, ir padaryti 48 valandų darbo savaitę(bent jau tai girdėjau). Savaime aišku, gal tai ir nebūtų privaloma, bet dauguma darbdavių tikrai tuo pasinaudotų. Gautųsi kaip – arba dirbt reiktų po 8 val 6 dienas per savaitę, arba 5 dienas beveik po 10 valandų. Nei vienas, nei kitas variantas manęs nedžiugina. Aukot šeštadienį darbui – vienos poilsio dienos per savaitę tikrai maža. Dirbt 10 val. per parą? Paskaičiavus: dar valanda į darbą ir atgal (čia jei pasiseka), 7 valandos – miego(galima teigti, kad miegas – nesvarbu, bet per mažai miegot – kenksminga). Lieka 6 valandos. Iš jų bent 2 tenka valgymui(įskaitant produktų pirkimą ir paruošimą). Geriausiu atveju lieka 4 valandos, iš kurių dažniausiai viena praleidžiama darbe kaip pietūs. Gaunasi – sau gali skirt 3 valandas per parą. Laiko kažkam kitkam praktiškai nebelieka… Kam tada uždirbinėt pinigus, jei nėra kada jų išleist? Taip pat, savaime aišku, už tai, kad dirbsi ilgiau, daugiau mokėt niekas nesiruošia.

Dar valdžios atstovai skundžiasi, kad Lietuvoj per daug išeiginių dienų. Sako, kad dėl jų šalis patiria daug nuostolių. Nemanau, kad dėl kelių papildomų darbo dienų žymiai pagerėtų mūsų ekonomika. O žmonėms tai galėtų išeit į naudą. Tik reikia ilsėtis išmokt, o ne eilinį kartą prisigert…

Galima vadint mane tinginiu bei veltėdžiu, bet aš manau, kad poilsis bei pramogos žmogui yra svarbūs. Vien tik dirbdamas tą patį monotonišką darbą žmogus sustabarėja, atbunka. Todėl reikia domėtis šiuo bei tuo daugiau. Netgi geriau domėtis tuo, kas nesusiję su darbu. Pavyzdžiui – visada yra smagu bei naudinga nueit į kokį koncertą, spektaklį, filmą. Galų gale – susitikti su draugais, pasportuot, ar elementariai bent jau pažaist kokį nors žaidimą. O vien tik dirbant, laiko tokiai veiklai skirti nebeišeina.

Kai kas galvoja, kad daug dirbdami, užsidirbs, prikaups daug pinigų ir tada galės daryt, ką nori. Ypač toks maksimalizmas pastebimas pas jaunus žmones. Bet ar nebebus per vėlu gyvent, kai jau sau tai leisi? Gal geriau gyvent labiau šia diena? Juo labiau daug dirbant galima susigadint sveikatą. Mano atvejis – nuolatinis sėdimas darbas, nereguliarus ir netinkamas maistas bei stresas privertė skrandį streikuoti. Tikiuosi, opa neišsivystys…

Man tikrai mieliau po darbo nueit į koncertą, pašokt lindyhopą ar dar kur nors, nei pasilikt ir dar atlikt kažką, už ką vistiek niekas papildomai nemokės. Kodėl? Tokie kultūriniai dalykai mane praturtina, aš atsipalaiduoju ir pamatau kažką, į ką gal nebūčiau atkreipęs dėmesio. Be to – aš tikrai mėgstu muziką. Ir joks grotuvas, kad ir su idealiai atkuriamu garsu, niekada neatstos gyvo koncerto.

Taip pat mane vis dar trikdo daugumos požiūris, kad “suaugęs privalo elgtis rimtai”. Kas iš to rimtumo? Pastebiu, kad “rimti” žmonės pramogauja praktiškai vienu būdu – vartodami alkoholį. O “vaikams” paliekama tai, kas smagiausia: komiksai, žaidimai (kompiuteriniai, ir ne tik), netgi muzikavimas kai kam atrodo nerimtų žmonių užsiėmimas. Tokiu atveju aš esu visiškas vaikas: skaitau komiksus, mėgstu pažaist xbox’u, pažiūrėt animacinius filmus ir šiaip papramogaut… Tarp kitko, kalbant apie žaidėjus – kiek man žinoma, tai vidutinis žaidėjų amžius – apie 30 metų…

Žodžiu, mano požiūris toks – geriau jau aš būsiu laikomas nesubrendėliu, “suaugusiu vaiku” bei tinginiu, bet gyvensiu taip, kaip man labiau patinka, o ne taip, kaip kažkas tikisi, kad turėčiau…

Yra Amerikoj tokia organizacija IIPA, kuri apjungia RIAA, MPAA ir panašias organizacijas bei kovoja su įvairiais autorinių teisių pažeidimais. Gal idėja būtų ir nieko, bet…

Ši organizacija pateikia Jungtinių Valstijų valdžiai savo sudarytą Special 301 sąrašą. Kaip suprantu, tai šiame sąraše esančias šalis rekomenduojama stebėti ir turėti kuo mažiau komercinių reikalų.

Tai, kad ten patenka kai kurios valstybės – nenuostabu, bet kai kada patekimo priežastys trikdo. Daugeliui šįkart užstrigo tai, kodėl į sąrašą pakliuvo Indonezija. Pasirodo, šios (ir ne vien šios) šalies valdžia propaguoja atviro kodo naudojimą valstybinėse ir valstybės kontroliuojamose įstaigose. Ir tai prilyginama piratavimui visos šalies mastu. Pasirodo, jei valstybė pereina prie atviro kodo programinės įrangos, ji išdarko rinką, neleidžia žmonėms rinktis “geriausio produkto”. Gaunasi, kad VIENINTELIS būdas kažką gaut legaliai – PIRKT brangiai kainuojantį dalyką. O nemokama alternatyva – tas pats, kas piratavimas. Čia vėl pasireiškia taip mėgstamas negauto pelno skaičiavimas, kuriuo naudojasi įrašų kompanijos (parsisiųstas albumas=nenupirktas albumas), tik čia gaunasi “įdiegtas į kompiuterį Linux=nenupirkta Windows licenzija”. Ne per daug seniai minėjau, kad ateis laikas, kai atviro kodo naudojimas bus paskelbtas už įstatymo ribų. Panašu, kad žingsnis link to žengtas…

Nesistebiu, kodėl toje pačioje Lietuvoje atviras kodas valstybinėse įstaigose praktiškai neprasiskverbia. Ko gero, jau seniai kokie nors M$ atstovai yra perspėję, kad jei valstybinėse įstaigose bus sėkmingai einama prie Linux, gali kilt problemų norint palaikyt bet kokius komercinius santykius su JAV.

Todėl ir privalo daugelis rinktis ne tai, kas jiems geriausia kainos ir kokybės atžvilgiu, bet turi mokėt už “geriausią produktą rinkoje”.

Visiem žinoma, kad LANVA vėl kelia galvą ir padavė į teismą vieną iš tų 106-ių bei pačią “linkomaniją“. Tai vėl gi įsuko krūvas diskusijų. Nedidelė dalis smerkia piratus ir kaltina juos visom pasaulio nuodėmėm, o likusieji (bent jau dalinai) juos teisina.

Aš save priskirčiau labiau prie teisinančių, nes ir pats naudojuosi torentais. Ir tai nereiškia, kad aš vien tik nelegalią informaciją siunčiuosi. Mane supykdė “Megztuko” kažkur pareikšta mintis, kad nė vienas torentų trakeris negali būti legalus. Kai kas iš man pažįstamų žmonių irgi tuo tiki ir aiškina, kad visa p2p technologija yra nelegali ir negali būti panaudota legaliai informacijai gauti. Didesnės nesąmonės nesu girdėjęs, ir mane tai netgi siutina. Tai jei jau aiškinama, kad visas p2p – nelegalu, tai gal ir FTP protokolas blogai? Juk per jį irgi galima gauti nelegalią informaciją. Tai savaime reikštų, kad joks FTP serveris negali būti legalus. Kaip ir HTTP. Galiausiai – visas internetas yra nelegalu. Juk jei naršyklės lange aš pamačiau kokį paveikslėlį, kuris yra apsaugotas autorių teisėm, nors pateikiamas viešai (kad ir kieno nors logotipas), tai aš jį jau nelegaliai parsisiunčiau, nes tas dalykas jau saugomas kažkur pas mane kompiuteryje (Browser cache). Ir už tai mane, ko gero, galima bausti.

Kai kas sako, kad tokie veiksmai nebus naudingi pačiam Microsoft, kuris su LANVA inicijavo šiuos teismo procesus. Kalbama, kad jei žmonės praras galimybę siųstis Windows nelegaliai, jie pereis prie alternatyvų (Linux, MacOS). Tai, žinoma, būtų visai šaunu. Tačiau labai sunku pažabot piratavimą šalyje, kurioje norint nusipirkt legalią programinę įrangą, reikia mėnesį, ar daugiau, nevalgyt. Nebus linkomanijos, atsiras kiti trekeriai. Uždraus torentus, iškils kiti protokolai, kurie veikia užkoduotai ir decentralizuotai – taip, kad dar sunkiau susekt, kokią informaciją žmogus siunčiasi. O jei policija ateis pas kiekvieną žmogų ir tikrins jo kompiuterį tiesiog todėl, kad jis jį turi, tai čia jau daugiau nei žmogaus teisių pažeidimas. Kad ir ką sakytų LANVA – man atrodo, kad visos šalies žmonių interesas yra svarbiau nei vienos firmos, kuri tą šalį be vargo galėtų nusipirkt, pelnas. Grįžtant prie atviro kodo produktų. Gal žmonės ir pradėtų naudot Linux bei OpenOffice. Bet ar tai vėl nebūtų traktuojama kaip kokių nors M$ interesu pažeidimas? Dabar gi mėgstama skaičiuot, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką nelegaliai, tai būtų ir nusipirkęs. Tokiu atveju galima viską paverst taip, kad jei žmogus dabar naudoja Linux, tai tik dėl to, kad gavo jį nemokamai. O jei neturėtų galimybės gaut nemokamai, tikrai būtų pirkęs Windows. Reiškia, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką kitą, nei M$ produkciją, varo tą firmą į bankrotą, o tai daro jį piratu ar dar kokiu nusikaltėliu. O be to – Linux naudoja hakeriai, kas daro šią OS pačiu blogiausiu dalyku…

Sekantis žingsnis, prie ko gali prisikabint LANVA – muzikos kūrinių siuntimasis. Jie juk visada teigia, kad gina leidėjų teises. Apie autorius retai kada užsimena. Tie, kas siunčiasi muziką – piratai. O jei pats autorius tą muziką pateikia lasvai visiems siųstis? Kol kas tai viskas tvarkoj. Žinoma, jei autorius neturi sutarties su kokiu leidėju, kuris už tokius dalykus labai skaudžiai baudžia. Bet juk gali būt ir taip, kad sekantis žingsnis būtų toks, jog autoriai, platinantys savo kūrybą pagal laisvas licenzijas (creatrive commons) taip pat būtų paskelbti nusikaltėliais. Juk jie žudo muzikos industriją – nepasirašo sutarčių su leidėjais, kurie dėl to praranda potencialias pajamas.

Taigi – jei piratavimą bandyt pažabot tik represijomis, tai galiausiai gali nelikt beveik jokios laisvės internete, o kiekvienas, bandantis kažką padaryt nemokamai – nusikaltėlis. Man toks variantas nepatinka…

Kažkur “megztukas” pareiškė, kad duomenis apie tuos 106 piratus rinko su “atviro kodo programa uTorrent”. Šitoj vietoj juokiausi garsiai. Pačių uTorrent kūrėjų puslapy aiškiai parašyta, kad programa ne tik kad nėra atviro kodo, bet ir tokia niekada nebus. O po to dar aiškino, kad su atviro koso programine įranga reikai mokėt dirbt, o jis, kaip teko suprast, to nesugeba. Ar galima žmogui, praktiškai nieko nesuprantančiam apie IT, leist dirbti šioje srityje?

Tarp kitko – būtinai reikia paduot į teismą Google bei kitas paieškos sistemas, nes rezultatuose galima rast autorių teisėmis apsaugotų duomenų.

Jei jau kalbėt būtent apie religiją, tai ten apie ją labai daug ir itin blogai nekalbama. Man užstrigo tai, kad religija skirta kontroliuot žmonėms ir kad Jėzus greičiausiai buvo išgalvotas personažas.

Dėl pirmo teiginio nesiginčysiu – taip ir yra. Tik religijų pagalba įmanoma sukontroliuot tokius žmones, kokie jie yra dabar. Galbūt jei kada nors visuomenė pasikeis radikaliai, šios institucijos nebereikės. Bet kažkodėl nemanau, kad tai nutiks greit.

Dabar dėl Jėzaus… Teigiama, kad buvo nemažai “pasaulio gelbėtojų” iki jo. Ir beveik visi jie turėjo bendrus dalykus: gimę gruodžio 25, turėjo po 12 sekėjų, buvo nužudyti ir prisikėlė po 3-ų dienų, ir panašiai. Asmeniškai aš į Jėzų žiūriu jau ne tiek kaip į Dievą, bet kaip į krikščionių tikėjimo pradininką. Visai tikėtina, kad vėliau jo sekėjai savo mokytoją kaip reikiant apipynė legendomis ir svarbias datas bei faktus priartino prie pagoniams artimų skaičių. O kodėl beveik joks tų laikų istorikas neužsimena apie tokį veikėją? Spėju, jis ne vienas buvo toks keliaujantis bičas, skelbiantis savo tiesas. Taip kad tu metu jis niekuo neišsiskyrė ir niekam jis nebuvo įdomus. Tik po jo mirties pasekėjai aplipdė tą vardą patogiom legendom ir pradėjo populiarinimo kampaniją.

Tačiau po visų šių faktų man nekilo noras mest savo tikėjimą, tapt užkietėjusiu ateistu ir, kaip dabar madinga, vadint kitus tikinčiuosius silpnapročiais. Ką aš galiu pasakyt – man kažkaip patinka idėja, kad po mirties manęs laukia kažkoks kitas gyvenimas. Nelabai man prie širdies mintis, kad kai mirsiu, tapsiu tik kaulų krūva

O štai kitos idėjos tame filme pasirodė visai įdomios. Kad žymusis 2001.09.11 teroristinis aktas buvo ne jokių teroristų, bet pačios JAV vyriausybės suorganizuotas kaip pretekstas paskui pulti Afganistaną. Aš jau ir pats esu pastebėjęs, kad labai jau gražiai tie pastatai griuvo – kaip kad būna griaunami seni pastatai sprogmenimis. Taip pat dar buvo vienas mažesnis pasaulinio prekybos centro pastatas, į kurį joks lėktuvas nesirėžė, bet jis irgi sugriuvo gražiai kaip kortų namelis – nepaliesdamas visai šalia buvusių pastatų. O dar Pentagonas. Ten gi taip pat įskrido lėktuvas, nors nėra niekur to užfiksuota. Tačiau kažkodėl beveik jokių jo pėdsakų niekas nerado. Oficiali versija – tokia aukšta temperatūra, kad viskas ne tik kad išsilydė, bet ir išgaravo. Bet keleivius identifikavo pagal dantis, man rodos. Pala… Kokioj temperatūroj garuoja metalas, bet žmogaus audiniai lieka nepakitę?

Kitas teiginys – bankai ir korporacijos valdo pasaulį taip, kad jiems būtų kuo didesnis pelnas, o ant žmonių jiems nusispjaut… Teigiama, kad net kai kurie karai prasidėjo todėl, kad bankai norėjo iš to gerai užsidirbt. Visai tikėtina. Kai kurie asmenys dėl pinigų padarys viską – net išžudys milijonus.

Filmo tęsinyje (Addendum), pirmojoje dalyje pasakojama, iš kur atsiranda pinigų masė(bent jau JAV). Ir išvada tokia – iš skolų. Vėl gi – bankai manipuliuoja visu tuo taip, kaip tik nori.

Toliau papasakojama, kaip buvo sužlugdyti keleto šalių vadovai praktiškai dėl to, kad jie norėjo gero savo žmonėms, ir nesutiko skolintis iš JAV. Vienas tokių, kuris tuo užsiimdavo pasakojo, kad nėra itin sudėtinga nuverst šalies vadovą. Reikia sumokėt kokiam tūkstančiui žmonių, kad jie išeitų į gatves ir padarytų netvarką, o per žinisklaidą tai galima pateikt kaip visos šalies protestus prieš valdžią. Mūsų valstybė šitoj vietoj tvarkinga – skolinasi iš kur tik gali. Taip kad jau seniai parsidavę esam…

Išaiškinus visas dabartinės monetarinės ekonomikos blogybes, bandoma siūlyt, kuo tai reiktų pakeist. Daugiausiai kalbama apie resursais paremtą ekonomiką. Kol kas iki galo nesupratau, kaip tai veiktų, bet supratau tai, kad tokioje visuomenėje nebūtų pinigų, visa energija būtų “žalia”, technologijos padėtų žmonėms gyventi, o dirbti nebereikėtų. Kažkuo gal į komunizmą panašu. Idėja gal ir graži, bet turiu nuojautą, kad jei ir būtų įyvendintas tas “Veneros projektas“, juo pasinaudot galėtų nebent turtingieji. Paprasti žmonės ir toliau liktų skurde. Šiaip ar taip – tai utopinis projektas. Reikia ne vieno šimtmečio, kad žmonių mąstymas pasikeistų nors truputį. O čia juk viskas labai radikaliai – atsisakyt pinigų… Aišku, man ši idėja patinka, bet galėčiau rast daug asmenų, kurie man nepritartų, nes neįsivaizduoja, kad kitaip gali būt geriau…

Pamėginau įsivaizduot, ką galima būtų padaryti, kad ir vartotojai liktų patenkinti, ir autoriai nesėdėtų alkani. Greičiausiai mano idėjos nebus originalios, bet vis norisi kažką parašyt.

Muzika, filmai, knygos. Jei jau kalbėt apie lietuvių autorius, tai galima sukurt sistemą, kurios pagalba vartotojai, siųsdamiesi torrent failą galėtų paspausti mygtuką “padėkoti autoriui”. Toliau, vartotojas gali pervest norimą sumą autoriui. Tačiau tokiu atveju pastarasis turi būt užsiregistravęs sistemoje, ir kai įkeliamas torentas, reiktų autorių pasirinkti. Jei vis tik tokio nėra, reiktų pasirinkti maždaug “bendras”. Toliau galimi tokie variantai: užsiregistravusiems sistemoje pinigai pervedami tiesiogiai, arba per kitą instituciją (kad ir tą pačią LATGA). Neužsiregistravusiems autoriams(bei atlikėjams) pinigus turėtų paskirstyt LATGA pagal tai, kiek kartų buvo atsisiųsta – manau ataskaitą torentų puslapiai gali nesunkiai pateikt. Pastarasis variantas liestų ir užsieniečius. Arba tuo atveju galima pinigus pervedinėt leidėjams. Čia dar diskutuotina.

Kitas variantas – torentų puslapiai galėtų mokėti kažkokį mokestį LATGAi už tai, kiek kokių autorių bei atlikėjų buvo parsisiųsta per tą puslapį. Bet tokiu atveju vartotojai turės daugiau pinigų išleist tuose puslapiuose. Tokiu atveju pabrangtų įvairūs VIP’ai, o ir už šiaip kokias paprastesnes paslaugas atsirastų mokesčiai. Bet gal daug vartotojų turinčiame puslapyje tai neturėtų labai pasijaust.

Programinė įranga ir žaidimai. Čia jau sunkiau. Aš, žinoma, esu už atviro kodo programinę įrangą, bet aš toks vienas iš nedaugelio. Būtų neblogai, jei visi programinės įrangos kūrėjai platintų savo darbus internetu. Tada įkeliant torentą, reiktų nurodyt, kad “programa skirta tik pabandymui, pilną versiją pirkite čia” ir pateikta nuoroda į el. parduotuvę. Abejoju, žinoma, kad daug kas pirks, bet vis geriau negu nieko.

O šiaip tai reikia Lietuvos padangėj normalios elektroninės parduotuvės, kurioje galima būtų įsigyt kūrinius elektroniniu formatu. Ir ne tik muziką, bet ir filmus, knygas taip pat ir programas.

Dar vienas variantas – abonemento išsipirkimas kažkokiam servisui. Tokių jau yra, bet Lietuvoj veikia nedaug. Jei neluptų žvėriškai – aš pirkčiau…

Tai štai. Man atrodo, kad iškart pereit prie atviro kodo programų nereikia, ir tai nelabai įmanoma. Kodėl neįmanoma? Stabdis yra žmogiškasis faktorius. Ko gero apie 90% dirbančių su kompiuteriais yra matę tik Windows. Jiems parašyt dokumentą – pasileist “wordą” ir įrašyt kelis sakinius, paskaičiuot kažką – užpildyt “excel” lenteles, internetas – didelė mėlyna “e”, pramogos – “solitaire” arba “minesweeper”, na dar kartais kokia nors papildoma specifinė programa (kokia nors buhalterinė). Tokiems nesuprantama, kad gali būt kažkas kito, nei “Windows”. Juos vien nuo žodžių, kad “čia bus diegiamas Linux”, gali ištikti infarktas, epilepsijos priepuolis ar kažkas tokio baisaus. Kadangi jie kažkada prieš 10 metų yra girdėję, kad linux – tik programuotojams skirtas dalykas, o paprastam žmogui jis suprantamas tiek, kiek senovės graikų kalba. Su tokiais žmonėmis ir gali būt daugiausia išlaidų pereinant prie atviro kodo – juos nuolat reikės apmokyt, už ką reikės mokėt, o jie nenorės priimt informacijos, nes bus įsitikinę, kad tai vistiek nesuprantama.

Link tikslo galima eit ir per aplink. Žmonės visai kitaip reaguoja, kai kažkas jų kompiuteriuose patvarkoma, ir pristatoma ne kaip visiškai kita sistema, bet kaip patobulinta senoji, arba atlikti smulkūs patvarkymai. Taigi, reiktų ne skelbt, kad “visiškai pereisim prie atviro kodo – sutaupysim”, bet tyliai tai atlikt, kol vartotojai nieko neįtaria…

Pradėt reiktų nuo paprasčiausių dalykų. Interneto naršyklės. Reikia ofisuose atsisakyt IE. Galima įdiegt Firefox (nors ir skaičiau, kad labiausiai “bugova” naršyklė), ar kokią kitą naršyklę, ir tiesiog pakeist piktogramą ir užrašyt “Internet Explorer”. Ir pasakyt, kad atnaujinot internetą. O jei įmanoma, tai netgi galima uždėt kokį IE skin’ą ir niekas nieko neįtars. Esu įsitikinęs, kad dauguma vartotojų taip ir nesupras, kad pas juos dabar “kitas internetas”. Blogiausiu atveju paklaus, kaip kažką padaryt, bet ir tai maža tikimybė. Žinoma, pakeitus naršyklę – taupymo nepasijaus, bet galima kažkiek pakelt saugumo lygį.

Sekantis etapas galėtų būti M$ Office pakeitimas OpenOffice arba kokiu kitu analogu. Čia jau priklauso nuo poreikių. Nežinau Office funkcijos, kurios negalima būtų atlikt su OO. O jei ir yra, tai jos itin retai, arba visai naudojamos. Ypač kokių sekretorių įstaigose. Įdiegus OO jau gali tekt pravest šiokius tokius apmokymus. Ir būtų neblogai, kad firmoj bent vienas ar keli išmanytų šį paketą. Beje – taip pat reikia prisimint, kad pakeitus ofiso programų rinkinį, nereikia sakyt “čia naujas krūtas atviro kodo produktas”. Ne! Reikia pranešt, kad čia yra “toks biškį kitoks wordas, bet veikia panašiai. Jei kas – klauskit”. O be to – perėjus nuo MS Office 2003 kad ir prie OpenOffice.org 3.1 žmonėms bus mažesnis šokas, nei pereinant prie MS Office 2007.

Sekantis žingsnis galėtų būt specifinių programų keitimas. Čia gali būt sunkiau. Gal visokiems fotošopams ir galima rast analogų, bet su AutoCAD’u jau problematiškiau. Na, bet jei jau naudojamas tikrai labai reikalingas ir rimtas produktas, tai gal tokiai įmonei ir nepavyks pilnai pereit prie atviro kodo. Kitas dalykas – buhalterinės programos. Kiek žinau, Lietuvoje kuriamos tokios programos praktiškai tik windozei. Ir retai kur sutiksi įmonę, kuri siūlytų kažkokią alternatyvą kitoms sistemoms. Bet čia jau programuojanti įmonė turėtų taikytis prie klientų. Jei kokia firmelė nenorės prarasti didelio kliento, kuris pasakė “po metų pereisim prie Linux. Jei neturėsit ką pasiūlyt, atsisakysim jūsų paslaugų”, ji susiims ir padarys bent jau kažką, kas galėtų veikt Linux’e. Blogiausiu atveju – paleis programą per wine, geriausiu – padarys web analogą, kuris nepriklauso nuo OS.

Tai štai – kai naršyklės, biuro programų rinkiniai pakeisti, galima jau kai kuriuose kompiuteriuose diegt Linux. Manau, reiktų pasistengt, kad išvaizda būtų kuo labiau panaši į buvusius windows’us. Tada žmonėms šokas mažesnis. Pravest trumpus apmokymus ir vėlgi “klausimai – kreipkitės”. Kažkur skaičiau, kad kažkoks adminas supykęs pakeitė kompuose windozę į Linux, tai vienintelis klausimas, dėl kurio jam skambino, tai buvo “o kur solitaire’is?”. O vieno draugo pažįstama jo kompe be problemų pasileido muziką, nė neįtardama, kad ten ne tik kad ne windows, bet ir ne linux, o FreeBSD. Taip kad čia tik psichologinis barjeras, o ne techninis.

Ir galiausiai – jei kas visiškai niekaip nenorės pereit prie kitokių programų – gali mėgint ieškotis kitų darbo vietų. Prie kelių darbuotojų nereikia taikytis – reikia priimt tokius, kas pasiryžę mokytis.

Ir pabaigai. Pratint prie kitokių sistemų reikia jau ne vien tik darbuotojus, bet pradėt reiktų nuo moksleivių. Bet apie tokį planą gal vėliau kada…

Nelegalios programinės įrangos praktiškai neturiu – Ubuntu tokios nėra. O jei ir yra – man ji nereikalinga. Na, yra vienoj particijoj Windows 7 RC1. Bet kai ji buvo platinama – bet kas galėjo parsisiųst legaliai. Žinoma, dabar jei kartą per mėnesį man prisireikia įsijungt windozę, mėto pranešimą, kad pas mane nelegali versija. Reikia susiruošt ir ištrint tą windozę velniop – praktiškai man jos nereikia. O jei dėl kažko prisireiktų – darbe naudoju legalią XP versiją ir legalias programas.

Kas labiausiai dėl mano piratavimo galbūt nukenčia, tai žaidimų leidėjai. Per paskutinius metus parsisiunčiau gal porą žaidimų, apie kurių legalizavimą jau ir pats pagalvoju. Tik vat pamačius kainą – 190 Lt kažkaip noras dingsta – gal palauksiu, kol tos kainos kažkiek normalizuosis… Tačiau greičiausiai net ir nusipirkęs žaidimą, jo negalėčiau legaliai žaist. Tarkim, koks nors SPORE nesunkiai pasileidžia Ubuntu per wine, bet kažkaip nuolat atsiranda problemų su disko atpažinimu. Taigi, nors ir turėdamas oficialų diską, būčiau priverstas ieškot “NoCD crack”. O tai jau mane, ko gero, automatiškai padarytų negeruoju piratu. Kaip šią problemą spręst – aš nežinau…

Muzika. Na, iš senesnių laikų turiu nemažai gigabaitų tos muzikos. Manau, jos netrinsiu – čia jau liks kokia yra. Atsiprašau dėl to visų atlikėjų, kuriuos nuskriaudžiau. Bet štai naujos aš praktiškai nebesisiunčiu. Nebent jau LABAI norisi turėt. Taigi – gal albumas per metus ir atsiranda… Bet dabar pas mane interneto greitis nemažas – galiu sau leist ir online muzikos transliavimo servisus. Pavyzdžiui, praeitą savaitę pamėginau grooveshark – patiko. Kol kas su juo ir pasiliksiu. Nebent jis bus apribotas, ar užsidarys. Bet tai, manau, atsiras koks nors kitas panašus O jei jau toks online grotuvas yra nelegalus – ar tai mano problema?

Filmai. Naujus filmus aš mieliau einu žiūrėt į kino teatrą. O senus tai tenka ir parsisiųst – retai kada pavyksta rast DVD su tokiu filmu, kokio aš norėčiau, už patrauklią kainą. Nes paskutiniu metu kažkaip persimečiau prie senų tarybinių animacinių filmukų.

Ko gero vienintelis dalykas, kurį pastoviai siunčiuosi, tai serialai. Neseniai atradau, kad mano žiūrimus “Smallville” bei “Heroes” galima žiūrėt online, ir ten, kur radau, tai neribojama geografiškai. Nežinau, kiek tai legalu, bet bent jau failų nebus mano kompiuteryje. Lieka tik animaciniai serialai. Kai kada man, kaip komiksų mėgėjui, norisi pažiūrėt kažką apie Batman’a, Spiderman’ą ar kitus išsigimėlius Šių serialų Lietuvoj jokia televizija nerodo ir abejoju, ar rodys. Juo labiau – aš TV nežiūriu. O koks būdas legaliai pažiūrėt norimą seriją, jei jos negalima pažiūrėt kokiam nors puslapy? Laukt, kol pasibaigs sezonas, išeis DVD, ir tada jį nusipirkt ir parsisiųst? Negana to, kad reikia laukt visą sezoną, tai dar ir keletą mėnesių, kol ateis diskas? Šitoj vietoj būsiu negeras ir nuskriausiu amerikietišku TV kanalus. Žinoma, nežinau, kaip aš jiems pakenkiu taip darydamas? Nematau reklamos, iš kurios jie pelnosi? Bet abejoju, ar amerikietiška reklama MAN būtų nors kiek aktuali. Ai – dar žiūriu vieną anime serialą. Ten jau legaliai žiūrėk nežiūrėjęs – naudos minimaliai, nes būtent piratai juos išverčia ir subtitruoja…

Tai po šitokio prisipažinimo aš vis dar galvoju – kokią baudą man galėtų LANVA uždėt?