Blog de la Kroitus

Apie komiksus, ir dar ką nors

Apie vardo parinkimą

Menka paslaptis, kad neseniai tapau tėčiu. Šitą dalyką netgi paskelbiau visam pasauliui. Apie buvimą tėčiu papasakosiu kada vėliau, kai jau galėsiu įvertinti, kas ir kaip. Šįkart apie vieną svarbesnių dalykų, kurį vaikui suteikia tėvai – vardą.

Kai sužinojom, kad būsim trise, pradėjom galvoti vaikui vardą. Iš karto nusistatėm kriterijus.

Vardas neturi būti tėvų saviraiškos vaisius. Žmogus neturi norėti pasikeisti vardo, nes tėvai sugalvojo, kad koks nors Menstruacijus yra unikalus ir įdomus vardas. Taip pat reikia pagalvoti ir apie tai, kad vardas gali būti lengvai panaudojamas kokiai įžeidžiančiai pravardei. Pavyzdžiui Rėjus. Pirmą raidę pakeitus, kas gaunasi? Gėjus… Nesvarbu, kokia to žodžio reputacija visuomenėj, bet kai tave vadina tuo, kuo tu nesi – visada žeidžia. Taip pat yra vardų, kurie netinka vaikui, arba suaugusiam. Pavyzdžiui Stefanija. Na, neįsivaizduoju moters, jaunesnės nei 50 metų tokiu vardu. Taip pat mačiau kažkuriam straipsny vardą Gedukas. Žmogus gi užaugs, o vardas liks toks pat…

Vardas neturi kelti konkrečių asociacijų. Tarkim, yra giminių ar pažįstamų tarpe kažkas, su kuo tau konkretus vardas asocijuojasi. Tai gali būti gera, ar bloga asociacija, bet vistiek – pirma prisimeni tą žmogų. Arba pažįsti nemažai skirtingų žmonių tokiais vardais, ir tau jau kažko konkretaus nebeprimena.

Vardas neturi būti per daug populiarus. Tiesiog kai pas kelis pažįstamus per pusantrų metų gimė trys Jonai, tai kažkaip toks vardas automatiškai atkrenta…

Vardas turi būti lietuviškos kilmės. Pas mus abu vardai lietuviškos kilmės, todėl, norėdami tęsti tradicijas, tokio vardo ir ieškojome. Visai gera mintis pasirodė ieškoti tarp buvusių kunigaikščių vardų. Kai kas pastaruoju metu aiškina, kad lietuviški vardai yra negerai, nes užsieniečiams problemos juos ištarti. O kodėl reiktų pataikauti užsieniečiams? Skandinavų vardai dar sunkiau ištariami, tačiau jie dėl to kažkodėl nesijaudina. Kažkas man pasakė, kad skandinavai, skirtingai nei lietuviai, visi gyvena savo šalyse. Jei mano vaikas gimė Lietuvoj, kur aš gyvenu, ir nežadu (bent jau kol kas) kraustytis kitur, tai kodėl aš iškart turiu numatyt, kad mano vaikas tikrai gyvens kažkur užsieny? Aš tikiuosi, kad ir mano vaikas gyvens Lietuvoj. O jei teks bendrauti su užsieniečiais – tegu jie pasimoko kitų kalbų vardus ištarti.

Beje – paskaičius visokių „antifa“ pareiškimus, tai iškyla klausimas – ar noras suteikti savo vaikui būtent lietuviškos kilmės vardą jau yra fašizmo požymis? Nes pagal juos tai ir frazė „myliu Lietuvą“ – fašizmas 🙂

Tai štai – įvertinus visus kriterijus, truputį paieškojus, turime Gediminą…

DC vs. Marvel

Kol kas, kiek teko sutikt žmonių, nebijančių prisipažinti, kad domisi „mainstream“ komiksais, tai abu sakė, kad yra Marvel fanai. Kiek pagalvojęs aš nusprendžiau, kad man patinka abu leidėjai, tačiau širdis linksta link DC… Toliau pateikiu priežastis.

Draugiškumas naujam skaitytojui. Tiek Marvel, tiek DC komiksus pradėjo kepti prieš pat Antrąjį Pasaulinį karą. Per tą laiką atsirado daug herojų, su savomis istorijomis, paralelinių visatų ir kitų panašių dalykų… Kai visko tiek prisikaupė, DC tiesiog sunaikino viską(buvo toks įvykis – „Crisis on infinite worlds“), ir pradėjo iš naujo, prisitaikydami prie laikmečio, palengvindami skaitytojų dalį. Ir jie dabar kartas nuo karto tai padaro. Ir tai yra labai gerai, nes po tokių įvykių nereikia ieškoti, kaip kurio veikėjo istorija klostėsi, nes ji kuriama iš naujo. Marvel gi tokių dalykų nedaro. Jei nori žinot, kas ten kai, turi ieškoti senienų nuo praėjusio amžiaus vidurio. Tiesa, bandė jie pradėt kitas serijas, kur žnomų veikėjų istorijos būtų perpasakotos. Galbūt su planais, kad tos serijos pakeis originalias. Bet taip nenutiko. Žinoma, jie kartais perpasakoja kai kurių veikėjų istorijas, kad kažkiek atitiktų laikmetį, pritaiko prie ekranizacijų. Bet visatos toli gražu neperkuria. Taip pat pastebėjau, kad Marvel mėgsta istorijas išsklaidyti per skirtingų herojų komiksus. Tada gaunasi, kad jei nori pilnai suprasti viską, turi perskaityti ne tik komiksus, kurių pavadinime puikuojasi istorijos pavadinimas (pvz.: „Civil War“),  tačiau ir praktiškai visus, kas su tuo susiję. DC to tiek daug nepastebėjau. Taip pat DC dažnai padaro istorijas, kurios beveik visiškai nesusiję su pagrindine visata, kur veiksmas vyksta savo eiga.

Istorijos. Žmonės internete kalba, kad Marvel kuria geresnes istorijas. Iš tiesų tai pritariu. Ten neretai bandoma pažvelgti ir į pačių herojų išgyvenimus, ir kaip tai įtakoja visą istorijos eiga. Žinoma, užkabinamos ir pasaulinės aktualijos. Ir, savaime aišku, herojai turi savo paslapčių, problemų, su kuriomis kovojama. Nesakau, kad to nėra DC, tačiau ten tai iškilo ne per daug seniai, arba pasireikšdavo nedaugeliui veikėjų.

Ekranizacijos. Reikai pripažinti, kad nors abiejose pusėse yra stiprių bei silpnų dalykų, DC čia lenkia Marvel pakankamai stipriai. Bent jau animacinės ekranizacijos yra žymiai geresnės, iį jų daugiau. Kiek žiūrėjau animacinių pilnametražių filmų pagal kažkurias DC istorijas, tai ten ne itin daug nukrypstama nuo pačio komikso. Marvel šitoj vietoj leidžia daugiau fantazijos. Taip pat animaciniai serialai. Ko verti „Batman: The Animated Series“, ar vienas naujausių, gaila, nustotų kurti, „Young Justice“. Marvel tik paskutiniu metu pradėjo kurti kiek įdomesnius filmukus. Pavyzdžiui, „Ultimate Spider-man“ pagaliau yra verta žiūrėjimo Žmogaus-Voro ekranizacija, kurioje netrūksta humoro, veiksmo, ir neužsiciklinama ties asmeninėmis Peter’io Parker’io poblemomis. Na, dar ir Avengers paskutinė ir priešpaskutinė inkarnacijos vertos daugiau dėmesio.  Dar gi yra filmai. Čia, mano manymu, DC pirmauja pagal kokybę. Bėda gal tame, kad pas juos ekranizuojami pagrinde 2 veikėjai – Superman’as ir Batman’as. Bet filmai tikrai neblogi (keletos klaidų neskaičiuojant). Kiekvienas režisierius bando savaip perkurti kultinius herojus. Kartais pavyksta, kartais – ne. Marvel gi turi krūvas veikėjų, ir tuo naudojasi. Ne kiekviena ekranizacija yra gera, tačiau fantazijai ir specialiųjų efektų kūrėjams valios duodama…

Taigi, viską susumavus išeina, kad pagrindinis dalykas, kodėl man labiau patinka DC – jų ekranizacijos, kurios bendroj sumoj yra žymiai geresnės už Marvel. Ir nesvarbu, kad jie dabar po Disney sparneliu…

Apie Žmogų iš plieno

Įspėjimas! Galimi „spoileriai“!

Tiksliau gal ne visai apie patį Supermeną, ar tik naujausią jo filmą, bet apie tai, kaip jį kas perkūrė TV ir kino ekranuose.

Visų ekranizacijų neminėsiu, kadangi jų buvo tikrai nemažai, taip pat animaciją paliksiu kitam kartui. Aptarsiu tas, kurias pats mačiau, ir kurios man atrodo svarbesnės.

Manau, daugeliui mūsų kraštuose Supermenas asocijuojasi ne su komiksų herojumi, o su aktoriumi Christopher’iu Reeve’u, kuris įkūnijo šį veikėją 1978-ųjų metų filme, bei jo tęsiniuose. Nors tęsiniai ir nebuvo labai geri, tačiau originalus filmas buvo tikrai neblogas. Netgi specialieji efektai atrodo pakankamai kokybiški. Pat Supermenas ten vaizduojamas toks, koks maždaug ir turėjo būti komiksų „Bronzos amžiaus“ laikotarpio žmogus iš plieno: ne raumenų kalnas, tačiau stiprus, absoliučiai teisingas bei atsakingas herojus, susiduriantis ir su žmogiškom problemom. Tiesą sakant, to laikotarpio komiksų neskaičiau daug, todėl negaliu atsakyti, kaip tuo metu buvo vaizduojamas Lex’as Luthor’as. Galiu pasakyti tiek, kad tame filme komiškai vaizduojamas nusikaltėlis nė iš tolo neprilygsta tam Luthor’ui, kurį galima sutikti vėlesnėse inkarnacijose. Šiame filme galima suprasti, kad būtent Klarkas Kentas yra maskuotė, o Supermenas (Kal El) yra tikrasis ego.

1994-1997 metais buvo rodomas serialas „Lois & Clark: The New Adventures of Superman“. Čia didesnis dėmesys buvo skiriamas būtent Luizos ir Klarko santykiams, o ne herojaus nuotykiams. Mažai dėmesio skirta Supermeno kilmei, beveik visi priešai – žemiškos kilmės. Tuo metu, kai žiūrėjau šį serialą, tai buvo kažkas įdomaus. Tačiau dabar galvoju, kad ten niekur neišgirdau, kad kažkas Klarką Kentą pavadintų Kal El’u. Ir apibendrinus – nebuvo tai kažkas ypatingo…

Kai paminėjau pirmo filmo tėsinius, ir kad jie nebuvo pavykę, prie jų galima buvo įtraukt ir 2006-ųjų „Superman returns“. Nors kiti aktoriai, kita komanda, tačiau veiksmas vyko po „Superman II“ pavaizduotų įvykių. Žinoma, vaizdas įspūdingesnis, nei anuose filmuose, tačiau veikėjai nelabai pasikeitę, ir netapę įdomesni.

O štai nuo 2001-ųjų metų komiksų fanus džiugino serialas „Smallville“. Jame buvo vaizduojamas laikotarpis nuo Klarko Kento paauglystės, iki jo tapimo Supermenu. Kūrėjai pakankamai rimtai apsiėmė perkurti herojaus istoriją. Ir jiems tai pavyko. Šiame seriale buvo rimtai atskleistas Klarko Kento charakteris, bei kas padėjo jam tapti tuo, kuo jis galiausiai tapo. Taip pat didelį vaidmenį atliko ir kiti DC herojai (gaila, Betmeno ten nebuvo) Ir štai ten pagaliau Lex’as Luthor’as buvo pavaizduotas kaip verslininkas, manipuliatorius, tuo pačiu Klarko draugas, po truputį tampantis blogiečiu. Iš tiesų, jei kas nori susipažint su Supermenu, be komiksų galiu drąsiai rekomenduoti šį serialą. Čia herojus vaizduojamas su žymiai daugiau žmogiškumo ir tamsiųjų pusių. Aišku, reikia atkentėt keletą pirmųjų sezonų. Vėliau viskas tik gerėja.

Ir štai, kai išėjo kalbos apie tai, kad nauja Supermeno ekranizacija „Man of Steel“ bus vėl jo istorijos perrašymas, tikėjausi kažko tokio – daugiau tamsos ir problemų šiame itin šviesiame superherojuje… Ir to negavau… Nors reklama plakatuose siūlė pamiršti viską, ką žinojau apie Supermeną, kažko naujo ir netikėto pamatyt neteko. Na, efektų buvo daug ir neblogų. Bet tai ir viskas – veikėją buvo galima pavaizduoti įdomesniu. Dabar jis daugiau mušasi, nei kalba. Ir beveik nedvejoja, kad pirma turi eit kumščiai, o tik po to žodžiai. Nemačius ankstesnių žmogaus iš plieno ekranizacijų, šitas filmas tikrai gerai susižiūri. Tačiau mane sugadino Smallville, todėl tikėjausi kažko daugiau…

Mano asmeninė išvada jau akivaizdi, ir yra ta, kad geriausia vaidybinė (animaciją ir komiksus paliekant nuošaly) Žmogaus iš plieno inkarnacija yra serialas Smallville.

Komiksas savaitei: Crisis on Infinite Earths

Crisis1

Pavadinimas: Crisis on Infinite Earths

Leidėjas, metai: DC Comics, 1985-1986

Kas nutiko?

Nei iš šio, nei iš to, kažkas pradėjo naikinti paralelines visatas. Herojai iš kelių likusių visatų privalo išgelbėti jas. Ar bent jau vieną iš jų.

Kodėl tai nutiko?

Devintojo dešimtmečio viduryje DC suprato, kad turi ir taip daug herojų. Daugumos jų kilmė ir istorija nebe toka patraukli jaunesnės kartos skaitytojams. Todėl buvo išleista ši grafinė novelė. Joje pertekliniai herojai buvo sunaikinti, liko tik viena visata, o likusių herojų kilmės istorijas buvo galima vėl perrašyti iš naujo.

Kas sekė po to?

Po to buvo nemažai istorijų, perpasakojusių jau žinomų herojų kilmės istorijas, vėl priviso paralelinių visatų, ir t.t. Po kažkurio laiko DC vėl padarė kažkokiąą panašią krizę… Po to vėl…

Pastabos

Veiksmo čia nemažai, nebijoma tiek teigiamų, tiek neigiamų veikėjų mirties. Visatos sunaikinimas vaizduojamas kaip tikrai visa apimantis – ateinančią pabaigą mato ne tik žmonės visuose pasaulio kraštuose, tačiau ir skirtingose epochose: nuo 10 000 m prieš mūsų erą, iki XXXI-ojo amžiaus. Gal kiek keist atrodo tai, kad vienas pagrindinų DC kozirių – Betmenas, ten beveik nesirodo. Taiau reikia atsiminti, kad tuo metu jo populiarumas buvo kritęs, o „Dark Knight returns“ dar nebuvo išleista. Tačiau ir šiaip – nemažai veikėjų, kuriuos galinga būtybė Monitorius pasirinko gelbėti visatas, daugeliui kažin ar bus girdėti.

Įvertinimas

Kas labiau man čia užkliuvo, tai piešimas. Spalvos ryškios, bet jų nedaug – šešėlių bei pereinančių tonų beveik nėra. Tačiau tais laikais (ir anksčiau) taip dauguma piešdavo – spalvos atsirado vėliau. Nors ir atrodo kad ši istorija sukurta „iš reikalo“, tačiau ji tikrai nėra prasta.

Vertinų 9/10 – dėl piešimo.

Komiksas savaitei: Marvel 1602

Marvel_1602_Vol_1_2

Pavadinimas: Marvel 1602

Leidėjas, metai: Marvel, 2003-2004

Kas nutiko?

XVII amžius, anglai kolonizuoja Ameriką, Ispanijoj vyksta inkvizicija… Tačiau čia sutinkame Dr. Strange, Nicholas Fury, Dr. Doom ir daugelį kitų jau žinomų veikėjų, tačiau gyvenančių toje eroje nuo pat gimimo, ir net neįtariančių, kad iš tiesų yra ateities veikėjai. Kaip ir visada – kažkas turi piktų kėslų, kažkas nori išgelbėti visatą, kuri, pasirodo, norėdama save išgelbėti, pagreitino herojų atsiradimą keliais šimtai metų. O dėl visko kaltas kažkoks svečias iš ateities, kuris nenori grįžti atgal…

Pastabos

Nors čia pagrindiniai veikėjai – Marvel superherojai, tačiau yra ir realių istorinių asmenybių. Kai kurios paliktos tokios, kokios ir buvo(pvz. karalienė Elžbieta I), kai kurie pakeisti(pvz. Virginia Dare – pirmoji kolonistų duktė, gimusi Amerikoje, čia jai suteikta transformacijos galių). Nors piešta tradiciniu modernių komiksų stilium, viršeliai apipavidalinti kaip renesanso laikų paveikslai. Savaime aišku, daugumos veikėjų kilmė šiek tiek skiriasi nuo įprastinių jų istorijų.

Įvertinimas

8/10 – saityti visai įdomu, bet man kažko lyg ir trūksta…

Puslapiai:12345678...35