Blog de la Kroitus

Apie komiksus, ir dar ką nors

„Vilko valanda“ – įspūdžiai

Nesu labai geras apžvalgininkas ar kritikas, bet pasidalint įspūdžiais noriu.

Kodėl nutariau nusipirkti ir perskaityti?

Ne kasdien lietuvių rašytojai išleidžia fantastines knygas (ne paslaptis, kad aš – fantastikos mėgėjas). O ypač tokias, kurios vaizduoja alternatyvią mūsų šalies istoriją. Apie tai sužinojau dėl to, kad autorius nevengė internete kalbėti apie savo kūrinį – reklamavo visai efektyviai. Puslapis, beje, visai man patiko. Taip pat apsispręsti padėjo išlendantys „rimtų literatų“ pasisakymai, kad tai bus visiškas šlamštas, ir A. Tapinas užsiima šventvagystėm vaizduodamas Joną Basanavičių kitokiu, nei istorijos knygose. Aišku, tuos pasisakymus citavo pats knygos autorius, todėl jų autentiškumo patvirtinti negaliu (tiksliau – tingiu ieškot), bet tikiu, kad „rimtieji“ rašytojai taip gali pasisakyti 🙂 Žinoma, norėjosi pamatyti, koks gi tas žadėtasis komiksas knygos puslapiuose.

Ką gavau?

Pakankamai gerai „suėjusią“ knygą apie alternatyvią XX a. pradžios istoriją, kurioje egzistuoja magija, garo technologijos stipriai išvystytos, o Vilnius (NE Lietuva) – laisvas. Na, šitą tai ir knygos reklamose galima rasti 🙂 Galiu drąsiai pasakyti – tų 40 su viršum litų man tikrai negaila. Ne kasdien tenka skaityti lietuvišką kūrinį, kuris nebūtų slegiantis, sunkiai skaitomas ir panašiai (aišku, nesu labai kompetetingas vertint lietuvių literatūrą – didžiąją jos dalį skaičiau dar mokykloje, bet iš tų laikų atsiminimai pakankamai slogūs…). O čia priešingai – kaip fantastiniame veiksmo filme.

Kas patiko?

Pakankamai detaliai aprašyti veikėjai, veiksmo vietos. Skaitosi greitai. Veiksmu neperkrauta, labiau žaidžiama paslaptimis bei intrigomis. Bendrai knyga paliko gerą įspūdį.

Kas nepatiko?

Apie blogus dalykus lengviau pasakot, nes juos labiau užfiksuoji.

Pirmiausia, tai aš tikėjausi daugiau to žadėtojo komikso. O čia – 4 puslapiai komikso ir keletas paskirų piešinėlių per visą knygą. Man, kaip komiksų gerbėjui – tikrai mažokai. O ir piešimo norėtųsi realistiškesnio. Bet šito kažkaip iš Lietuvos komiksų piešėjų sunku tikėtis – apie tai gal kada nors kitą kartą.

Veiksmas vystosi nelabai tolygiai. Suprantu, kad įžangoje neturėtų būti per daug kažkokio veiksmo. Bet kartais atrodo, kad ta įžanga tęsiasi daugiau nei pusę knygos… Ir vistiek krūva herojų lieka nelabai aiškūs – nei kokie jų motyvai, nei kokia jų istorija. Nors kai kurių, lyg ir visai nereikšmingų, veikėjų istorijos papasakotos pakankamai smulkiai. Aišku, yra vilties, kad tie patys herojai figūruos kitose knygose. Tai gal aiškumo įneš daugiau…

Nors atrodo, kad visą knygą kažkokio veiksmo lyg ir trūksta, bet paskutiniai maždaug 20 (iš daugiau nei 500) puslapių veiksmo perpildyti taip, kad net pavargt galima. Ir paskui dar daug dalykų paaiškinama paskutiniuose keliuose puslapiuose. Filmui tokia seka gal ir tiktų. Knygai – nelabai…

Kokios dar mintys perskaičius?

Skaitydamas vis galvojau – ar būtų galima ekranizuoti šitą knygą? Norėtųsi, bet… Lygiagrečiai čia rutuliojasi netgi keli siužetai, taip iki galo ir nesupratau, kuris siužetas ir veikėjas – pagrindinis. Na, bet jei kas apsiimtų, galėtų kažką gero išspaust. Žaidimas, beje, kiek žinau, tai jau kuriamas…

Apibendrinus, knyga man patiko. Nesu reiklus – man užtenka pramoginės literatūros, kuri skaitosi pakankamai nesunkiai. O mano kuklia nuomone čia kaip tik tokia knyga ir yra. Lauksiu tęsinių 🙂

Technologija tik piratavimui

Mane užknisa, kai žmonės technologijas priskiria kažkokiai bendresnei sąvokai. Jei konkrečiau, tai kai sako „siunčiasi per torrentus“, o turi omeny „piratauja“. Torrentai, kaip technologija, nebuvo kurta būtent piratavimui. Tačiau dabar kai kam šviečiasi, kad jei jau turi kokį nors torrent klientą – automatiškai esi piratas, nes didžioji dauguma turinio, platinamo torrent protokolo pagalba, yra nelegalus. Tokiu atveju bent jau visi Ubuntu vartotojai – piratai, nes ten tik įdiegus jau yra Transmission torrent klientas. Bet sutapatint technologiją su reiškiniu yra neteisinga. Juk po sočių pietų, per kuriuos valgėm bulvinius blynus, nevadinam šūdo pervirškintom bulvėm(nors jų ten tikrai dauguma) – tai vistiek yra šūdas. Piratai tiesiog visada pritaiko patogias technologijas sau. Šiek tiek pavyzdžių…

Ar audio bei video kasetės buvo kuriamos piratavimui? Nemanau. Tačiau ar kas nors tiki, kad tuščios jos buvo perkamos savo balsui įrašyt? Ne! Manau, bent 90% ten būdavo iš TV, radijo ar draugų įsirašyti dalykai. Jau nekalbant apie tuos vyrukus turguose su krūvom ant kapoto nukrautų kasečių. Bet neatsimenu, kad būtent kasetės būtų tapatinamos su piratavimu.

CD/DVD. Taip – kol neatsirado CD-R, tol tai buvo pakankamai „švari“ technologija. O toliau… Ar daug kas į nusipirktą CD-R rašė tik savo kūrybą? Nemanau. Dauguma ir ten rašėsi albumus, laužtas programas, ir t.t. Tačiau CD – nėra piratavimo sinonimas.

FTP. Dar ne taip seniai buvo gerai būt TEO (tuomet dar Lietuvos Telekomo) klientu, nes pas juos buvo hdd.takas.lt. Ten galėjai rasti beveik visko. Ir tokių FTP buvo daug. Manau, daugiau nei pusė turinio ten galėjo būti nelegalaus. Pagalvojus, galbūt tuomet kai kam FTP ir atrodė kaip piratavimo sinonimas. Bet dabar, kai tiekėjai prižiūri savo serverius, gal kiek sunkiau, bet tikrai, manau, galima rasti tokių aukso kasyklų, kur rasti galima visko.

eMule, Kazaa, DC++, ir pan. Ten, kiek atsimenu, buvo galima rasti visko, ir didelė dalis to visko buvo su virusais… 🙂 Vat šitas programas, ir protokolus, kurių pagalba jos veikia, galima būtų drąsiai vadint piratavimo sinonimais, bet taip dabar niekas nedaro.

„Debesų“ technologijos. Megaupload jau uždarė. Rapidshare šalina failus, kai tik gauna skundą. Nemanau, kad ir tame pačiame dropbox’e vien tik kursiniai ir projektai guli. O be to – kažkada skaičiau, kad štai tokios tarnybos, kur failus galima pasidėt ir leist kitiem pasiimt, piratinio turinio pravaro daugiau nei torrentai. Tačiau tai, kažkodėl, yra „debesys“, o ne „piratavimas“…

Tai kodėl torrentai, kurie yra geri tik tuo, kad išnaudoja p2p galimybes, taip nusikalto, ir laikomi piratavimo sinonimu? Man vis kažkodėl šmėkščioja „megztukas“ su savo „nė vienas torrent portalas negali būti legalus“… Jis, panašu, ir paleido šitą mitą…

Piratavimas tai ne technologija, o reiškinys. Todėl, gerbiamieji, šūdą vadinkit šūdu, o ne pervirškintom bulvėm…

Autoriams ir piratams

Čia kažkada A. Tapinas paskelbė, kad išleidžia savo pirmąją knygą. Savaime suprantama, kažkas paklausė, ar bus elektroninis variantas, o kažkas užklausė kada bus galima linkomanijoj gaut. Aišku, pats autorius davė suprasti, kad jei jo knyga bus platinama piratų, daugiau galima ir nebesulaukti. Ir, kaip visada, atsirado tokių, kurie dalijo jam patarimus, kad dalinti nemokamai – gera praktika, ir nuo to išloš tiek autorius, tiek gerbėjai.

Štai ką aš manau: tiek autorius, tiek tie „patarėjai“ šiek tiek klysta.

Klysta „patarėjai“, aiškinantys, kad nemokamas savo kūrybos dalinimas – gera praktika, ir autoriui tai tik nemokama reklama. Taip nutinka tikrai ne taip ir dažnai. „Linkomanija“ kartas nuo karto oficialiai platina vienų ar kitų autorių kūrinius. Ar kas nors iškyla atminty? Nebent „Knygnešys“. Ir tai tik todėl, kad jie buvo pirmieji. ThePirateBay nuolat daro ThePromoBay – vietoj logotipo rodo kokį nors autorių ar atlikėją ir siūlo siųstis jo kūrybą. Tai, beje, irgi suderinta su tais pačiais autoriais. Kas iš tų dabar kiek žymesnis? P. Coelho. Bet jis ir iki to buvo populiarus. Aišku, nežinau, kaip ten iš tiesų kitiems pavyko, bet yra nutikę ir kitokių atvejų…

Yra keletas atvejų, kai autorius gauna naudą iš nemokamo savo kūrinių platinimo.

1. Autorius yra niekam nežinomas, ir nori paskleist savo kūrybą kuo plačiau, kad surinktų auditoriją, kuri paskui gal ir pirktų jo kūrybą(pvz. rašytojams), eitų į koncertus(muzikantams) ar kino teatrus(kino kūrėjams). Būtinos sėkmės sąlygos: kūriniai privalo būti GERI – net ir nemokamas šūdas lieka šūdu, kurio niekam nereikia; taip pat autorius neturi nuolat priminti(o dar geriau – išvis neužsiminti), kad jis iš šito savo nemokamo dalinimo tikisi ateityje užsidirbti – reikia rodyt solidarumą su „chaliavos“ mėgėjais.

2. Autoriaus kūrybą kažkas nupiratauja, ir ją galima siųstis nemokamai. Žinoma, toks scenarijus retai baigiasi maloniai abiems pusėms, bet… Jei autorius neisterikuoja, nereikalauja šalinti savo kūrinių, ir nežada kreiptis į policiją, o bendrauja su piratais kaip su žmonėmis, yra tikimybė, kad jam bus atsidėkota realiais pirkimais. Buvo čia toks atvejis prieš keletą metų…

3. Šitas punktas skirtas daugiau rašytojams. Autorius JAU yra žymus kažkurioje šalyje (gal ir ne vienoje), tačiau nori įvertinti, kaip jį vertintų kitur. Galima paleisti savo kūrinius, išverstus į tą kalbą(kad ir mėgėjiškai), ir žiūrėti, kokie bus vertinimai. Vertinimai geri – išleidžiama oficialiai, nekokie – neverta ir stengtis. Jei kūriniai yra ir šiaip geri, piratai neretai patys atlieka tą darbą – išverčia ir išplatina. Jau minėtas P. Coelho panašiai atėjo pas Rusijos skaitytojus.

Jei autorius elgiasi kitaip, nei aprašyta šiuose scenarijuose, tikėtina, kad naudos bus arba mažai, arba nė kiek. Gąsdinti skaitytojus (ne pirkėjus, bet skaitytojus) visokiom represijom, saugoti kūrybą įvairiais virusais, dar vadinamais DRM – labai didelė klaida, kurios piratai nepraleidžia pro akis. Tokie autoriai ne tik greit atranda savo kūrybą visokiuose šaltiniuose, tačiau ir be jokių apsaugų. Beje – dažnai DRM apsaugotus kūrinius legalūs jų pirkėjai vistiek parsisiunčia iš torrentų, nes tiesiog negali pasinaudoti savo legaliu pirkiniu…

Tačiau yra dar vienas dalykas… Aukščiau aprašyti sėkmės scenarijai mažai tikėtina, kad galios Lietuvoje… Pas mus ir šiaip žmonės yra pikti (delfi komentatorių yra daug), ir nevertinantys, kad kiti žmonės dirba tam, kad paleistų į pasaulį kažkokius gražius dalykus. Taip pat dauguma bando save teisint, kad piratauja, nes neturi pajamų pirkt legalų daiktą… Būtų pajamų – būtų kiti pasiteisinimai. Apie tai neišsiplėsiu…

Dar vienas patarimas iš manęs autoriams. Aišku, tai pajamų nepadidintų, bet pakeltų reitingą gerbėjų akyse… Jei žmogus perka fizinį daiktą, galėtų automatiškai nemokamai gauti ir virtualų…

Animuoti DC komiksai

Pastaruoju metu užsikabinau žiūrėt komiksų ekranizacijas. Daugiausiai dabar mano dėmesio sulaukia animaciniai serialai. Kadangi naujų jų kuriama ne tiek daug, kad kasdien būtų ką žiūrėt, apsiėmiau peržiūrėt ir anksčiau sukurtus. Nutariau, kad su senesniais, nei 1990, neprasidėsiu. Ir štai – iki šiol sugebėjau peržiūrėt beveik visus (bent jau kiek radau) pagal DC veikėjus kurtus serialus.

Daugiausia serialų priklauso DC Animated universe. Tai beveik tų pačių prodiuserių kurti filmukai, kurie, nors ir apie skirtingus veikėjus, tarpusavyje turi šiokią tokią bendrą liniją. Taip pat titruose dažnai matomos panašios pavardės.

Daugelis laiko šį animacinį serialą apie Batman’ą – geriausiu. Ypač tie, kurie jaučia nostalgiją T. Burtono kurtoms ekranizacijoms(ten netgi įžanginė muzika su motyvais iš filmo). Taip – neblogas filmukas, išlaikyta pakankamai tamsi nuotaika. Per krūvą sezonų supažindinama su nemaža dalimi Batman’o priešų bei sąjungininkų. Pravartu, jei nori žinot, kas yra Joker’is ar Ra’s al Ghul, bet skaityt komiksus tingisi…

Įtariu, paskatinti Batman’o sėkmės, krūrėjai nutarė sukurti kažką tokio panašaus ir apie Superman’ą. Jiems pavyko. Beveik sunku atskirti, kad tai skirtingi filmukai. Netgi įžanginės melodijos vietom panašios. Kaip ir su preš tai buvusiu herojum, čia irgi supažindinama su pagrindiniais priešais ir sąjungininkais. Žinoma, nebuvo galima apsieiti be Batman’o, todėl keletoj vietų jis čia irgi pasirodo…

Realiai tai yra aukščiau minėto serialo apie žmogų šikšnosparnį tęsinys. Tik veikmas vyksta maždaug po 30 metų, ir po gatves laksto jau kitas žmogus, nors viską koordinuoja tas pats Bruce’as Wane’as. Žinoma, priešai irgi kiti. Kažkuo šitas serialas primena visokias Spiderman’o ekranizacijas. Kadangi veikėjas – moksleivis, tai dėl naktinių žygių jis nuolat turi problemų su savo socialiniu gyvenimu bei mokslais. Serialas lyg ir neblogas, bet man kažkiek reikalus gadina muzika. Kažkaip netgi animacijoje apie superherojus norisi orkestro atleikamos muzikos. Tačiau čia vyrauja kažkoks industrial metal…

Šįkart veiksmas rutuliojasi apie mažiau žinomą DC herojų – Static. Tai paauglys, kuris įgavo sugebėjimų kontroliuoti elektros energiją. Seriale jis retai kada ištrūksta iš savo miesto, nes ir ten vietoj pilna su kuo kovoti. Aišku, jei jau už kažkur išvyksta,tai be kurio žymesnio herojaus neapsieinama. Kaip ir prieš tai minėtame Batman Beyond, didžiausios problemos yra tos nuolatinės paauglių bėdos su tėvais bei socialiniu gyvenimu. Nors šis veikėjas sugeba iš jų išsisukti pakankamai padoriai. Bet vat garso takelis… Jei industrial’ą dar normaliai galima pakęst – ji sugeba sukurt slogią nuotaiką, tai hip-hop’as superherojui… Net ir paaugliui… NETINKA!

Justice League iš tiesų yra rimtas darinys, ir vertas atskiro serialo. Ir kūrėjai neprašovė. Padarė tikrai neblogą filmuką.

Jei anksčiau minėtame seriale buvo tik ~6-7 nuolatiniai herojai, tai čia buvo imtasi rimtų patobulinimų, ir pristatyta kuo daugiau veikėjų – labai gerai pažinčiai su DC visata. Vėlgi – neprašauta.

O šie serialai nepriklauso minėtajai serijai, tačiau taip pat yra paremti komiksų veikėjais.

Čia pagrindiniai veikėjai yra Teen Titans komanda, kurią sudaro: Robin, Cyborg, Beast Boy, Raven ir Star Fire. „Suaugusiųjų“ herojų čia beveik nėra. Nebent užuominos apie juos. Kiekvienas sezonas turi šiokią tokią bendrą liniją, nors serijos dažnai nėra labai susijusios. Nors šis serialas yra amerikiečių, tačiau jis kurtas kažkiek pasitelkiant anime stilių. Taip pat garso takelį įrašė japonės Puffy AmiYumi. Taigi, susižiūri pakankamai smagiai.

Čia Batman’as jaunesnis, tik pradėjęs savo karjerą, dar nesusidraugavęs su policija… Joker’is čia labiau panašus į beždžionę, o ne į klouną… Tas truputį kitoks herojaus pateikimas man ir patiko. Dar pirmus porą sezonų buvo tikrai nebloga įžanginė melodija, kurią įgrojo U2 gitaristas The Edge. O nuo trečio, kai atsirado Bat Girl, tamsoką, slogią muziką pakeitė kažkas panašaus į klasikinę 7-ojo dešimtmečio „Nananananananana… BATMAN!!!“.

Šįkart veikėjas pateiktas labiau klasikinis, netgi įžanga bei betmobilis tokie. Šio serialo esmė – Batman’as kiekvieną kartą dirba su kažkokiu kitu herojum. Kartais gaunasi, kartais – ne. Kartais pagrindinis veikėjas būna tikrai ne tamsusis riteris. Taip pat neblogas serialas norintiems susipažinti su DC herojais. Bet šiaip tai būna ir geriau…

Vat čia tai yra kažkas. Iš visų čia paminėtų serialų, šitas yra geriausias! Manau, netgi tiesiog serialui (ne animaciniui) jis būtų neblogas. Pirmas sezonas, kaip ir antras, turi vieną bendrą liniją. Ir jei atrodo, kad kiekviena serija yra atskira istorija, tačiau akivaizdžiai yra sąsajos su kitomis, ir pažiūrėjus tik vieną gali būti sunku viską suprast. Taip pat stengiamasi atskleisti kiekvieną veikėją – kaip jie tvarkosi su savo problemom, ir panašiai. „Suaugę“ herojai pasirodo pakankamai dažnai, tačiau jie nėra pagrindiniai. Visas veiksmas sukasi apie jaunimą.

Taigi, jei žiūrėčiau vėl nuo pradžių, tai Young Justice ir Justice League (+Unlimited) tikrai žiūrėčiau vėl. Dėl kitų – pagalvočiau dar…

Lietuva nuo pradžių FB style

Kas atsimenat, kažkada seniai esu parašęs glaustą Lietuvos istoriją internetinių komentarų pavidalu. Dabar pasistengiau, truputį atnaujinau informaciją ir padariau visą tai facebook sienos pavidalu. Jau kai kur šitas dalykas ir nuvilnijo, todėl nutariau ir pas save parodyti. Štai, kas gavosi: Read More

Puslapiai:12345678910...35