Šįkart pakalbėsiu apie tai, kas, mano galva, daroma negerai tų, kas propaguoja laisvą programinę įrangą (Free Software), ir kas atbaido vartotojus. Būtent apie Laisvą PĮ bei Free Software Foundation veiklą, o ne apie Atvirą Kodą (Open Source). Eilinį kartą pateiksiu mintis nelabai įsigilinęs į visą filosofiją, kaip eilinis vartotojas.

Pirmiausia, kas gali atbaidyt vartotojus, galbūt besidominčius visu tuo reikalu – interneto puslapis. fsf.org bei gnu.org atrodo kaip padaryti grynu html, nenaudojant jokių kitų technologijų(suprantu, kad taip, ko gero, tik atrodo, bet būtent išvaizda yra pirmas dalykas, ką pastebi žmonės). Žinoma, kas paprasta, tas dažniausiai būna geriausia, tačiau paprastiems vartotojams patinka animacijos, “blizgučių” bei kitų pagražinimų. Per paprastas dizainas atrodo pakankamai mėgėjiškai, o vartotojams, pripratusiems prie Microsoft, Apple (dabar net ir Google) “bling blingo” tai iškart sukelia įspūdį “lievai čia kažkaip”. Ir dar tos didelis šriftas…

Kitas dalykas – licencijų pateikimas. Iš tiesų – tai pakankamai painu. Yra krūva licencijų, kurios arba suderinamos su GPL arba ne. Ir kas dar labiau trikdo – viena kažkokios licencijos versija suderinama, kita – ne. Aišku, reikia skaityt, kad suprast, kas ten skiriasi. Bet tai tam reikia skirt laaabai daug laiko. O šiaip tai pati GPL licencija atbaido dalį programuotojų, nes ten, kiek suprantu iš daugelio komentarų, pakankamai griežtas dalykas – jei panaudoji GPL komponentą, visas tavo projektas privalo tokiu tapti (pataisykit, jei klystu). O jei kažkas nori daryt savo projektą pagal kokią nors MPL, arba visai – pagal uždarą licenciją? Taip pat FSF nerekomenduoja naudot licencijų, kurios kažkiek nesuderinamos su GPL. O taip pat rekomenduoja vengti bet kokio susidūrimo su tomis, kurios visai nėra suderinamos su GPL. Manyčiau, kad vartotojo teisė ir laisvė, rinktis, ką jis nori naudot – jei jam visiškai nesvarbus programos kodas, tai kodėl jis turėtų save ribot ir nesirinkti programų, kurios nėra “laisvos”?

Požiūris į kitokius PĮ modelius. Savaime aišku, didžioji dauguma FSF kritikos nukreipta prieš Microsoft bei kitas uždarą PĮ kuriančias įmones. Tačiau jie taip pat atsiriboja nuo Atviro Kodo(Open Source), nes ten ne viskas 100% suderinama su jų filosofija. O taip pat nelabai teigiamai atsiliepia apie to paties Linux distribucijas, kuriose ne visai aiški programinės įrangos diegimo politika, ir kur nesunkiai galima įsidiegt ne laisvą PĮ. Beje – kaip suprantu, tai Linux yra tik pamaina tikrajam GNU branduoliui, kuris kuriamas nuo devintojo praeito amžiaus dešimtmečio, kad pakeisti Unix, ir vis dar nepadarytas.

Tačiau vienas didžiausių kliuvinių laisvai PĮ prasiskverbti į plačiąją visuomenę (neskaitant didelių kai kurių įmonių pastangų) yra patys propaguotojai… Anglų kalbos žargone yra terminas “freetard“. Šis žodis, sudėtas iš “free” ir “retard”, apibūdiną žmogų, aršiai kritikuojantį viską, kas yra ne “free”, ir kuriam nerūpi, kad kitam tai nėra svarbu. Tokie žmonės mano, kad jie įdeda didžiausią indėlį į Laisvos PĮ populiarinimą, tačiau realiai “gadina visą vaizdą”. Kodėl? Dažnai pagal juos, jei nekritikuoji MS, tai esi padlaižys ir parsidavėlis. Naudoji Skype? Esi nesusipratėlis, kadangi neaišku, kur eina duomenys, todėl apie tave gali laisvai sužinoti, ką nori. Sakytum pačios laisviausios naršyklės nesiunčia žymiai daugiau duomenų visiems, kas tik nori… Nori padaryt kažką lengvai per GUI? Esi nemokša, kadangi rašyt krūvas komandų yra žymiai greičiau ir patogiau, nei spaudyt pele (pritariu, kartais tai greičiau, bet tikrai ne visada). Nori sistemos, kuria būtų galima naudotis tik įdiegus, arba nusipirkus kompiuterį? Kam? Juk taip yra smagu pačiam viską pasidaryt nuo nulio, susikonfigūruot visokius paleidimo scenarijus, įsidiegt kokią nori grafinę aplinką, n kartų perkompiliuot branduolį, prasiknist mažiausiai pusdienį, ir tik tada pradėt dirbt. Nori parašyt tekstą su kažkokiu teksto redaktorium? Lievai, kadangi yra nuostabus redaktorius VI, kuriuo naudotis reikia išmokt iš naujo bet kokį veiksmą, ir viskas daroma komandų pagalba. Nori ant Ubuntu pasileist Gnome-Do, kadangi programas patogu paleidinėt? Negalima! Gnome-Do padarytas su Mono, kuris yra .NET, pritaikytas *nix sistemoms, o .NET yra MS produktas, todėl Mono yra blogis! Paprastą vartotoją tikrai atbaido tokie dalykai. Jam reikia ne “kaip krūčiau”, bet kuo paprasčiau ir gražiau. Kodėl kokia nors panelė filologė turėtų mokytis dirbti su komandine eilute, jei jai reikia tiesiog interneto, tekstų redaktoriaus, gal dar kokio paprasto žaidimėlio?

Kadangi “freetardai” garsiausiai reiškiasi, tai jie yra suformavę bendrą įvaizdį apie patį Linux bei jo vartotojus. O tas įvaizdis maždaug toks: paprastai ant Linux niekas neveikia, todėl ten reikia iš pradžių viską pačiam susiprogramuot; visi Linux vartotojai – geek’ai, nežinantys kito gyvenimo, išskyrus komandinėje eilutėje, ir nepripažįstantys kitų pramogų, kaip tik “kruštis su pingvinais”. Juk žymiai daugiau žmonių atsiverstų į Linux, jei jiems į klausimą “o yra ten koks ofisas?” ne 10 minučių (ar daugiau) būtų aiškinama, koks šūdas yra MS su savo Office, ir koks uber daiktas yra VI, bet tiesiog nuskambėtų atsakymas: “Yra. Gal kiek kitoks, bet yra”. Arba į klausimą “Kaip ten viskas atrodo?” ne pradėt pasakot apie galimybę pasirinkt kokią nori aplinką, ją susikonfigūruot pagal savo poreikius, ir kokie MS yra niekšai, kad kiša visiems vienodą ir nepatogią grafinę aplinką, bet tiesiog atsakyt, kad “Normaliai ten viskas – tik mygtukai truputį kitose vietose”.

Visi tie “freetardai” man panašūs į elementarius religinius fanatikus. Su tokiais žmonėmis sunku diskutuot, kadangi jie laikosi įsikibę savo nuomonės, ir praktiškai negirdi kitokios, nes ji “bet kokiu atveju yra neteisinga”. Vietoj to, galėtų įsiklausyt į kito asmens žodžius – gal ne viskas ten taip ir klaidinga. Fanatikai šiais laikais niekam nekelia susižavėjimo. Juk dėl kelių fanatikų kenčia ir pagrindinės pasaulio religijos. Dauguma įsitikinę, kad VISI krikščionys – kvaili ir kietakakčiai, VISI musulmonai – teroristai. Ir nors taip nėra, bet įvaizdį sudaro tie, kas garsiausiai rėkia – fanatikai. Taip ir su Laisva PĮ – nors tai ir nėra blogas dalykas, tačiau “freetardai” atbaido žmones savo fanatizmu.

Pabaigai noriu pridurti, kad asmeniškai man patinka šis Linus Torvalds pasakymas – jis sukonkretina tai, ką aš ką tik aiškinau. Asmeniškai man Linux kūrėjas yra didesnis autoritetas, nei “freetardų” garbinamas RMS…

Nors kai kas gali ir nesutikt, tačiau jei ne Windows, tai kažin, ar iki dabar būtų taip išpopuliarėję asmeniniai kompiuteriai. Žinoma, prieš juos jau buvo MacOS su patogesne grafine sąsaja. Bet Apple produkcija tuo metu buvo itin brangi, o pati OS priklausė nuo techninės įrangos. Tačiau į IBM architektūrą galima buvo diegti bet ką. Štai čia ir tiko DOS bei paskui Windows. Šis derinys vistiek buvo pigesnis nei pirkt Macintosh’ą. Ir tada prasidėjo pakankamai agresyvi firmos politika kišant visur savo langus. Ir jiems pavyko – beveik 100% pasaulio namų kompiuterių turi Windows. Tokiam marketingui galima tik paplot.

Ir buvo laikas, kai visi kalbėjo, koks Microsoft blogas, o kitos firmos daro gerai. Juk net galima teigt, kad ir Atviro Kodo bendruomenė išsiplėtė su mintimi “mes prieš M$”. Tačiau dabar, bent jau mano akyse, ši kompanija pradėjo po truputį reabilituotis. Kodėl? Gal todėl, kad kiti šios rinko žaidėjai pradėjo darytis agresyvesni, o patys MS atrodo atlaidesni, palyginus su jais.

Kuo gi tie kiti darosi blogesni? Pavyzdžiui Apple. Atviro kodo šalininkai anksčiau lyg ir neturėjo nieko prieš šią kompaniją. Juk naujoji MacOS naudojo FreeBSD elementus (bent jau toks gandas buvo). Tačiau tai, kas vyksta dabar, man labiau panašu į didelės arogancijos demonstravimą. Maždaug: mes su jūsų įrenginiais galėsim daryt ką norėsim; mes gaminam ką norim – jūs vistiek pirksit kaip išprotėję, nors to jums greičiausiai visai nereikia; ką ir kaip daryt – nurodysim mes, o ne jūsų norai bei galimybės; mums nepatinka kažkokia firma, todėl jos produktų mes šalinsim iš saviškių… Mačiau parašytą argumentą, kodėl Apple nenori palaikyt Adobe produktų. Pasirodo, vienas pagrindinių argumentų – flash technologija nėra atvira. Sakytum, jie patys labai atviri… Juo labiau, kad net patentuoja savo vartotojo sąsajos elementus.

Google, atrodo, tokia teisinga firma, net šūkį turi “don’t be evil”. Bet vistiek jos elgesy jaučiasi šis tas arogantiško. Daugelis dar atsimena įvykį su “Buzz”. Taip pat krūvos idėjų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad bus “uber awesome”, bet galiausiai lieka kažkur pakeliui… Taip pat jaučiama Google tendencija – perimt idėjas iš kitų ir pateikt kaip savo. Na, bet bent jau oficialiai teigia, kad remia atvirą kodą. Juk ir ChromeOS bei Android kuriami Linux pagrindu.

O ką tuo metu daro Microsoft? Taiso savo bug’us, leidžia naujus produktus, džiaugiasi, kokie jie populiarūs. Kartais bando suvaldyt piratines savo produktų versijas (gal nelabai sėkmingai), bet juk visi kažką dėl to daro. Kas man keisčiausia, tai kad pati korporacija dalyvauja kuriant konkurentų produktus. Jie remia Apache fondą, pateikia savo tvarkykles Linux’ui, teikia specifikacijas apie .NET Mono projektui. Ir netgi nutilo apie ketinimus paduot Linux kūrėjus į teismą dėl patentų. Taip pat bando kurt naujus dalykus, kuriuos paskui perima kiti Savaime aišku, jie irgi iš kitų “pasiskolina” idėjų…

Aišku, aš jokiu būdu nesakau, kad Microsoft pasidarė labai gera ir garbintina. Vis tik dar daro reklamines kampanijas iš serijos “Windows turi viską, kitos OS – nieko”. Tiesiog mano akimis žiūrint, ji tapo nebe tokia, kurios reikia labiausiai nekęst. Aišku, niekada ir nesakiau, kad nekenčiu Windows ar panašiai. Pats Ubuntu naudoju dėl labai paprastos priežasties – ji labiau atitinka mano poreikius. Ypač finansinius, kadangi noriu turėt legalų daiktą. O be to – pats neseniai įsigijau Xbox – irgi MS produktas, bet nežadu aš ten diegt jokio Linux ar kaip kitaip išsidirbinėt

Manau, kad tikriems “freetard’ams” (asmenims, visur ir visada propaguojantiems TIK tai, kas turi GPL licenciją) reiktų šiek tiek apsiraminti su Microsoft nekentimu – yra dabar kitų veiksnių, trukdančių plėstis atviram kodui. Ir kartais vienas tu veiksnių – patys skleidėjai, persistengiantys ir atbaidantys paprastus žmones…

Yra Amerikoj tokia organizacija IIPA, kuri apjungia RIAA, MPAA ir panašias organizacijas bei kovoja su įvairiais autorinių teisių pažeidimais. Gal idėja būtų ir nieko, bet…

Ši organizacija pateikia Jungtinių Valstijų valdžiai savo sudarytą Special 301 sąrašą. Kaip suprantu, tai šiame sąraše esančias šalis rekomenduojama stebėti ir turėti kuo mažiau komercinių reikalų.

Tai, kad ten patenka kai kurios valstybės – nenuostabu, bet kai kada patekimo priežastys trikdo. Daugeliui šįkart užstrigo tai, kodėl į sąrašą pakliuvo Indonezija. Pasirodo, šios (ir ne vien šios) šalies valdžia propaguoja atviro kodo naudojimą valstybinėse ir valstybės kontroliuojamose įstaigose. Ir tai prilyginama piratavimui visos šalies mastu. Pasirodo, jei valstybė pereina prie atviro kodo programinės įrangos, ji išdarko rinką, neleidžia žmonėms rinktis “geriausio produkto”. Gaunasi, kad VIENINTELIS būdas kažką gaut legaliai – PIRKT brangiai kainuojantį dalyką. O nemokama alternatyva – tas pats, kas piratavimas. Čia vėl pasireiškia taip mėgstamas negauto pelno skaičiavimas, kuriuo naudojasi įrašų kompanijos (parsisiųstas albumas=nenupirktas albumas), tik čia gaunasi “įdiegtas į kompiuterį Linux=nenupirkta Windows licenzija”. Ne per daug seniai minėjau, kad ateis laikas, kai atviro kodo naudojimas bus paskelbtas už įstatymo ribų. Panašu, kad žingsnis link to žengtas…

Nesistebiu, kodėl toje pačioje Lietuvoje atviras kodas valstybinėse įstaigose praktiškai neprasiskverbia. Ko gero, jau seniai kokie nors M$ atstovai yra perspėję, kad jei valstybinėse įstaigose bus sėkmingai einama prie Linux, gali kilt problemų norint palaikyt bet kokius komercinius santykius su JAV.

Todėl ir privalo daugelis rinktis ne tai, kas jiems geriausia kainos ir kokybės atžvilgiu, bet turi mokėt už “geriausią produktą rinkoje”.

Visiem žinoma, kad LANVA vėl kelia galvą ir padavė į teismą vieną iš tų 106-ių bei pačią “linkomaniją“. Tai vėl gi įsuko krūvas diskusijų. Nedidelė dalis smerkia piratus ir kaltina juos visom pasaulio nuodėmėm, o likusieji (bent jau dalinai) juos teisina.

Aš save priskirčiau labiau prie teisinančių, nes ir pats naudojuosi torentais. Ir tai nereiškia, kad aš vien tik nelegalią informaciją siunčiuosi. Mane supykdė “Megztuko” kažkur pareikšta mintis, kad nė vienas torentų trakeris negali būti legalus. Kai kas iš man pažįstamų žmonių irgi tuo tiki ir aiškina, kad visa p2p technologija yra nelegali ir negali būti panaudota legaliai informacijai gauti. Didesnės nesąmonės nesu girdėjęs, ir mane tai netgi siutina. Tai jei jau aiškinama, kad visas p2p – nelegalu, tai gal ir FTP protokolas blogai? Juk per jį irgi galima gauti nelegalią informaciją. Tai savaime reikštų, kad joks FTP serveris negali būti legalus. Kaip ir HTTP. Galiausiai – visas internetas yra nelegalu. Juk jei naršyklės lange aš pamačiau kokį paveikslėlį, kuris yra apsaugotas autorių teisėm, nors pateikiamas viešai (kad ir kieno nors logotipas), tai aš jį jau nelegaliai parsisiunčiau, nes tas dalykas jau saugomas kažkur pas mane kompiuteryje (Browser cache). Ir už tai mane, ko gero, galima bausti.

Kai kas sako, kad tokie veiksmai nebus naudingi pačiam Microsoft, kuris su LANVA inicijavo šiuos teismo procesus. Kalbama, kad jei žmonės praras galimybę siųstis Windows nelegaliai, jie pereis prie alternatyvų (Linux, MacOS). Tai, žinoma, būtų visai šaunu. Tačiau labai sunku pažabot piratavimą šalyje, kurioje norint nusipirkt legalią programinę įrangą, reikia mėnesį, ar daugiau, nevalgyt. Nebus linkomanijos, atsiras kiti trekeriai. Uždraus torentus, iškils kiti protokolai, kurie veikia užkoduotai ir decentralizuotai – taip, kad dar sunkiau susekt, kokią informaciją žmogus siunčiasi. O jei policija ateis pas kiekvieną žmogų ir tikrins jo kompiuterį tiesiog todėl, kad jis jį turi, tai čia jau daugiau nei žmogaus teisių pažeidimas. Kad ir ką sakytų LANVA – man atrodo, kad visos šalies žmonių interesas yra svarbiau nei vienos firmos, kuri tą šalį be vargo galėtų nusipirkt, pelnas. Grįžtant prie atviro kodo produktų. Gal žmonės ir pradėtų naudot Linux bei OpenOffice. Bet ar tai vėl nebūtų traktuojama kaip kokių nors M$ interesu pažeidimas? Dabar gi mėgstama skaičiuot, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką nelegaliai, tai būtų ir nusipirkęs. Tokiu atveju galima viską paverst taip, kad jei žmogus dabar naudoja Linux, tai tik dėl to, kad gavo jį nemokamai. O jei neturėtų galimybės gaut nemokamai, tikrai būtų pirkęs Windows. Reiškia, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką kitą, nei M$ produkciją, varo tą firmą į bankrotą, o tai daro jį piratu ar dar kokiu nusikaltėliu. O be to – Linux naudoja hakeriai, kas daro šią OS pačiu blogiausiu dalyku…

Sekantis žingsnis, prie ko gali prisikabint LANVA – muzikos kūrinių siuntimasis. Jie juk visada teigia, kad gina leidėjų teises. Apie autorius retai kada užsimena. Tie, kas siunčiasi muziką – piratai. O jei pats autorius tą muziką pateikia lasvai visiems siųstis? Kol kas tai viskas tvarkoj. Žinoma, jei autorius neturi sutarties su kokiu leidėju, kuris už tokius dalykus labai skaudžiai baudžia. Bet juk gali būt ir taip, kad sekantis žingsnis būtų toks, jog autoriai, platinantys savo kūrybą pagal laisvas licenzijas (creatrive commons) taip pat būtų paskelbti nusikaltėliais. Juk jie žudo muzikos industriją – nepasirašo sutarčių su leidėjais, kurie dėl to praranda potencialias pajamas.

Taigi – jei piratavimą bandyt pažabot tik represijomis, tai galiausiai gali nelikt beveik jokios laisvės internete, o kiekvienas, bandantis kažką padaryt nemokamai – nusikaltėlis. Man toks variantas nepatinka…

Kažkur “megztukas” pareiškė, kad duomenis apie tuos 106 piratus rinko su “atviro kodo programa uTorrent”. Šitoj vietoj juokiausi garsiai. Pačių uTorrent kūrėjų puslapy aiškiai parašyta, kad programa ne tik kad nėra atviro kodo, bet ir tokia niekada nebus. O po to dar aiškino, kad su atviro koso programine įranga reikai mokėt dirbt, o jis, kaip teko suprast, to nesugeba. Ar galima žmogui, praktiškai nieko nesuprantančiam apie IT, leist dirbti šioje srityje?

Tarp kitko – būtinai reikia paduot į teismą Google bei kitas paieškos sistemas, nes rezultatuose galima rast autorių teisėmis apsaugotų duomenų.

Vienas mano kolega nusipirko naują kompiuterį ir įsidėjo pas save bevielio tinklo plokštę, nes su laidais pas jį namuose – problematiška. Ir ta plokštė jam ant Windows 7 veikė kažkaip keistai – viską pagauna, pradžioje greitis būna normalus, o paskui krenta taip, kad jau kažką atsisiųst būna nebeįmanoma. Kaip išaiškėjo, tai čia būtent su Win7 ir ta plokšte taip vyksta.

Pažiūrėjo žmogus internete, kur aiškino, kad kitos sistemos, įskaitant Linux, šitoj vietoj veikia tvarkingai. Taigi, nutarė pabandyt. Aš kaip visada patariau Ubuntu ir dar padėjau įdiegt. O čia ir prasidėjo “linsmybės”…

Ta plokštė veikė – pagavo visus aplinkui esančius WiFi tinklus, bet… Norint prisijungti prie savo namų tinklo, reikėjo įvest WPA/WPA2 slaptažodį. Tai savaime suprantama – tinklas užkoduotas. Pirmas nemalonus dalykas, kuris išlindo – routerio sugeneruotas slaptažodis tiesiog netilpo į įvedimo laukelį – vieną simbolį nukirpdavo. Teko persikrauti į Win, prisijungti prei routerio ir sumažinti slaptažodį vienu simboliu (būtent tiek ir netilpo). Dabar tilpo visas slaptažodis, bet kažkodėl mygtukas “connect” buvo neaktyvus. Pasirodo, reikėjo dar kelis simbolius nutrint, kad jis taptų aktyvus (galiausiai išėjo kažkur 62 simboliai). Vėl slaptažodį sumažinom. Jau viskas tilpo, leido spausti “connect”, bet niekaip nepavyko prisijungti. Bandė jungtis, bet po kurio laiko vėl paprašė to pačio slaptažodžio. Ir taip vėl ir vėl… Nieko gero nesulaukiau, palikau kolegą ikimo valiai – kreiptis į visagalį google.

Kitą diena sužinojau, kad taip ir nepavyko jam prisijungt. Kiek ieškojo, naudingos informacijos nerado. O jei kažkas ir buvo, tai vos ne pačiam tvarkykles reikia pasirašyt, kad viskas veiktų tvarkingai. O kažko kito įdiegt juk neįmanoma – tam reikia to pačio tinklo, kurio nėra.

Tokie dalykai ir atbaido žmones. Kodėl įdiegus OS dar reikia kankintis su tokiu elementariu dalyku kaip belaidis tinklas? Kodėl tai negali veikt paprastai, kad ir kaip toj pačioj windozėj? Žinoma, pats išsprendęs problemą tapsi labiau patyręs ir žinosi kas kur ir kaip. Bet ar paprastam žmogui turi reikėt rašyt komandas, skriptus, kad kažkas veiktų? Eiliniam vartotojui, norinčiam pereiti prie Linux, to neturi reikėt. Viskas turi būt click’n'drag’n'drop. O taip nėra…

Visiem žinoma, kad ugninė lapė turi bėdą – labai “valgo” atmintį, šiek tiek pristabdo pasileisdamas ir užkraudamas puslapius. Tačiau aš neseniai radau Swiftfox.

Kas tas Swiftfox? Iš esmės tai yra tas pats FF, tik sukompiliuotas su kitomis opcijomis. Ko dėka ši lapė užsikrauna šiek tiek greičiau, truputį greičiau atvaizduoja puslapius ir sunaudoja mažiau RAM’o. Smulkmenos, bet malonu

Koks gi ten optimizavimas panaudotas? Kiek radau aprašymų, tai pagrindiniai skirtumai nuo Firefox yra:

Sukompiliuota panaudojant kuo didesnį optimizavimą, o ne failų dydžio sumažinimą. To pasekmė – naršyklė užima daugiau vietos diske.

Yra atskiros versijos AMD 64 bitų procesoriams, senesniems AMD, Intel Prescot šeimai ir dar atskirai senesniems Intel procesoriams.

Panaudotos konkrečių procesorių galimybės. Pavyzdžiui AMD skirtose versijose panaudotos 3DNow! instrukcijos.

Swiftfox sukompiliuotas su naujesne GCC kompiliatoriaus versija, kuris suteikia didesnes saugumo galimybes.

Neįtrauktas Pango, kuris skirtas geresniam Unikodinių šriftų palaikymui. Taigi, nors unikodiniai šriftai ir palaikomi, kai kurių “navarotų”, kuriuos suteikia Pango, nėra.

Ir dar keletas kitų smulkių optimizavimų…

Dar kuo Swiftfox skiriasi nuo Firefox, tai tuo, jog nors kodas ir yra atviras (tai juk tas pats FF kodas), bet sukompiliuotos versijos nėra laisvos. Jas legaliai galim parsisiųsti tik iš oficialaus puslapio. Todėl šio dalyko nėra saugyklose.

Jei norisi visiškai atviro panašaus dalyko, tai yra Swiftweasel. Bet to dalyko aš dar nebandžiau.

Taigi – jei kas naudoja Linux, tai vietoj Firefox patarčiau išmėgint Swiftfox (arba Swiftweasel). Naršymas toks pat, visi įskiepiai veikia, o veikia šiek tiek greičiau…

Audacity

Ko gero viena populiariausių atviro kodo garso apdorojimo programų. Su ja galima karpyt failus, pritildyt, pagarsint, pritaikyt efektus, filtrus…

Taip pat įmanoma generuot (bei įrašyt) garsus. Tam yra keli standartiniai generatoriai (DTFM, silence, noice). Bet jei to negana – galima pritaikyt LADSPA generatorius. Beje – prie jau esančio semplo taip pat galima pritaikyt LADSPA efektus.

Audacity taip pat suteikia galimybę vienu metu naudot ir keletą takelių. Taigi – labai norint šią programą galima naudot ir muzikos kūrimui. Šito dalyko kažkaip dar labai nemėginau…

Taigi – Audacity galima labai plačiai panaudot, bet aš lieku ties garsų apdorojimu. Bet tai tikrai tik nedidelė dalis jos galimybių.

LMMS (Linux MultiMedia Studio)

Kas dirbo su FL Studio, tai ši programa – jiems. Panaši išvaizda, darbas su takeliais. Dėliojami semplai, instrumentai, pritaikomi efektai.

Takelių gali būti iki 64. Kiekvienam galima priskirt “instrumentą”. Tai gali būti audio failo aprodojimas, arba kai kas kitko. Yra ten ir SoundFonts apdorojimas ir VST palaikymas, taip pat standartinių sintezatorių (TB303, Vargonai) imitavimas bai įvairūs kiti generatoriai, kurių kitur gal ir nerasi taip paprastai. Pavyzdžiui GameBoy garsų generatorius FreeBoy. Jei sistemoje yra įdiegtas ZynnAddSuFX sintezatorius, LMMS sugeba paimt ir jį. Nereikia pamiršti ir LADSPA efektų, kuriuos galima pritaikyt takeliams.

Taip pat LMMS palaiko MIDI. Manau daug čia kalbėt nereikia – kas žino, tam aišku, kas nežino – tam nereikia. Tiesiog galiu pasakyt, kad klaviatūra pasijungia labai paprastai – tereikia takelio opcijose pasirinkt prijungtą instrumentą.

Kol kas galiu pasakyt tai, kad LMMS, mano galva, yra pakankamai galinga, ir tuo pačiu paprasta sistema. Aš pats šią programą naudoju daugiausiai. Bet, savaime aišku, ne ją vienintelę.

Jokosher

Šita programa ko gero skirta tiems, kas jaučia nostalgiją ACID Music Studio. Takeliai, kuriuose yra instrumentai arba semplai.

Galima priskirt kokius nors efektus, dar kažką daryt, bet man ši programa greit pradeda stabdyt, todėl praktiškai nenaudoju.

Žinoma, programos versija tik 0.11, tai čia dar net iki “beta” nelabai traukia. Gal kada nors ir “užaugs”, bet kol kas tai nelabai koks produktas…

Ardour

Čia jau galima sakyti – sunkioji artilerija. Ši programa gali daug – todėl aš net šiek tiek bijau su ja rimčiau prasidėt

Žinoma, pagrindas – daug takelių, semplų į juos įkėlimas, filtrų ir efektų taikymas. Norint viską išsiaiškint, reikia su programa dirbt. Aš to nedarau, bet yra žmonių, kurie dirba intensyviai. Pavyzdžiui Kim Cascone – jis net metė Mac ir pradėjo dirbt su Ardour. Galbūt kada nors ir aš galėsiu irgi kažką daugiau papasakot. Bet dabar laukiu naujos programos versijos, kuri pagaliau turėtų turėt MIDI palaikymą.

Beje, Ardour – viena iš nedaugelio programų, kurios versija jau nebe 0.x, o netgi artėja prie 3.

Mano nuomone, norint kokybiškai dirbt su muzikos kūrimo programomis reikalingi dar šitie dalykai: LADSPA įskiepiai ir JACK. Trumpai apie juos.

LADSPA

Linux Audio Developer’s Simple Plugin API – tai technologija, panaši į VST, tik skirta Linux. Visokie efektai, garso generatoriai dažnai būna parašyti naudojant LADSPA. Ir norint rimtai pradėt dirbt su muzika – rekomenduoju bent jau iš saugyklų įsidiegt visus, kiek galima rast LADSPA įskiepių rinkinius.

JACK

Be šito dalyko neveiks Ardour bei nemažai kitų čia nepaminėtų programų. Tai tarsi “framework’as” programoms, dirbančioms su garsu. Būtų nieko, bet jį reikia paleist atskirai, o tada nebeveikia kiti garso serveriai (ALSA, OSS, pulseaudio). Bet jei jau dirbi su muzika, tai kažin, ar yra noras tuo pačiu metu ir klausyt ko nors per grotuvą.

Šiam kartui tiek apie muzikos kūrimą. Kada nors galėsiu aptart ir miksavimo programas. O jei kas rimčiau susidūrėt su kitokia muzikos apdorojimo įranga Linux – mielai prašau pasidalint savo patirtim.

Pirmiausia – kam įmonėse naudojama kombinacija MS Exchange+MS Outlook? Ko gero pirmasis vaidina el. pašto serverio, o antrasis – kliento vaidmenį. Tačiau ir Exchange, ir Outlook nėra tik programinė įranga paštui. Šios programos siūlo ir užduočių planavimo, kalendoriaus funkcijas. Spėju, yra vartotojų, kurie šioje vietoje yra labiau pažengę – naudojasi ir paštu, ir kalendorium ir dar gal kuo nors. Kai kuriose įmonėse, jei darbas gerai organizuojamas, tai ir Exchange’o galimybės panaudojamos tikslingai. Bet, ko gero, dauguma vistiek apsiriboja el. paštu.

Manau, kad pastaruoju atveju tikslingiau būtų turėt normalų el. pašto serverį, kuriam jau nesvarbus klientas. Kai kas argumentuoja, kad “exchange’as duoda savo web interfeisą, kuris yra patogus, nes toks pat kaip pats outlookas”. Em… Nepasakyčiau, kad jis labai jau ten patogus ir gražus. Ir be to – normaliai jis atrodo tik ant IE. Kitose naršyklėse jis vaizduojamas kažkaip kreivai. Manau, galima rast ir kokią kitą patrauklią web sąsają (pvz Atmail, IMP ir kiti). Jei ką, tai sqmail man baisus

Tačiau jei vis tik kažkam labai reikia ir kitų Exchange funkcijų, taip pat yra alternatyvų. Savaitgalį pasitaikė straipsnis apie Windows’inio serverio alternatyvą – ClearOS, kur viskas konfigūruojama per web sąsają ir mažai įmonei tokio pilnai užtektų. Nebandžiau – neturiu atliekamo kompo, kad serverį pakurt Tai štai – tame straipsnyje radau užuominas apie Zimbra ir Open-Exchange – atviro kodo alternatyvas Exchange’ui. Pažiūrėjau – yra ten visos reikalingos funkcijos: paštas, kalendorius, užduočių planavimas. Web sąsajos abiejų atrodo neblogai – tikrai geriau, nei OWA(Outlook Web Access). Su tokiu puslapiu net atskiro kliento nereikia – viską galima atlikt. Jei vis tik reikia atskiros programos, Zimbra siūlo savo klientą, o Open-Exchange – plugin’ą tam pačiam Outlook’ui bei kitiems populiariems pašto klientams.

Taigi – jei įmonėje reikia tik paprasto serverio su ftp, el. paštu, interneto puslapiu, dar kokiu nors bendru vartotojų administravimu, tai ar verta mokėt už Windows? Galima paleist kad ir ClearOS – manau, to turėtų užtekt. O jei reikia kažko tokio kaip MS Exchange, tai galima panaudot Zimbra arba Open-Exchange. Tik tokiu atveju gali tekt paieškot rimtesnio linuxo. Tačiau dėl to aš nesu tikras – pats nieko nemėginau.

Išvada. Žmonių, sakančių, kad neįmanoma pereit prie linux, nes nėra Exchange’o, argumentai negalioja – viskas ten yra. Beje – visai sėkmingai iš Ubuntu prisijungiau prie mano darbe naudojamo Exchange’o naudodamas Evolution

Aš čia apie kitką…

Manau, nėra linuxisto, kuris nežinotų, kas yra wine. Jei vis tik kas abejoja, tai wine pagalba galima (sėkmingai arba nelabai) paleidinėt windozei skirtas programas linuxe (ir ne tik). Tai štai – tenka pripažint, kad šviežiai suinstaliuotas “vynas” – sucks. Jis neturi beveik nieko, ko reikia daugumai rimtesnių programų, veikiančių visų naudojamoje ir tuo pačiu nekenčiamoje M$ OS. Daug kur reikia ar tai DirectX, ar tai kokių ODBC draiverių, ar, kas dabar itin populiaru, .NET framework’o. Nieko tokio šviežiai įdiegtas wine neturi ir neturės, nes tai prikauso Microsoftui, kuris nepaglostytų už jų technologijų panaudojimą atviro kodo produktuose. Taigi, norint kažko mandresnio, reikia visas tas papildomas programas, bibliotekas ir t.t. instaliuot pačiam. O tai kartais būna tikras hemorojus – labai jau sunkiai ten instaliuojasi.

Štai čia į pagalbą ateina winetricks – skriptas, kurio pagalba galima įdiegt visą papildomą softą. Prie kai kurių dalykų įspėjama, kad būtina windows licenzija. Kai kas diegiasi ne visai tvarkingai. Bet vistiek tai daro geriau, nei kad instaliuojant pačiam.
Naudojimas paprastas – pirmiausia visą tą gėrį reikia parsisiųst (prieš tai pateiktoje nuorodoje galima rast visą instrukciją), o po to paleist:

sh winetricks

Pasirodžiusiame lange užtenka pažymėt, ko reikia, paspaust “OK” ir laukt, kol viską parsiųs, ir suinstaliuos. Reikia atsimint, kad čia instaliavimas vyksta windows stiliumi – teks ne kartą spaust “yes”, “next”, “finish”, taigi – eit pasidaryt arbatos gali ir nepavykt.
Jei kas nors jaučiasi kiek “advanced”, tai gali po sh winetricks iškart rašyt ir jam reikalingo paketo pavadinimą. Bet tai kur tu žmogus žinosi, kad, pavyzdžiui, .NET 1.1 vadinasi dotnet11. Na, galima sugalvot, bet tai čia vienas lengvesnių atvejų. Aš geriau pažiūriu, kas ką reiškia, susižymiu, ir gerai…

Prisipžinsiu – jei ne šitas skriptas, daug dalykų (pagrinde – žaidimų) aš ant linuxo nepaleisčiau. Jei kas jaučia didelę nostalgiją win, bet ryžtasi eit prie linux, winetricks – didelis pagalbininkas… (Beveik kaip reklama nuskambėjo )

Tai štai. Man atrodo, kad iškart pereit prie atviro kodo programų nereikia, ir tai nelabai įmanoma. Kodėl neįmanoma? Stabdis yra žmogiškasis faktorius. Ko gero apie 90% dirbančių su kompiuteriais yra matę tik Windows. Jiems parašyt dokumentą – pasileist “wordą” ir įrašyt kelis sakinius, paskaičiuot kažką – užpildyt “excel” lenteles, internetas – didelė mėlyna “e”, pramogos – “solitaire” arba “minesweeper”, na dar kartais kokia nors papildoma specifinė programa (kokia nors buhalterinė). Tokiems nesuprantama, kad gali būt kažkas kito, nei “Windows”. Juos vien nuo žodžių, kad “čia bus diegiamas Linux”, gali ištikti infarktas, epilepsijos priepuolis ar kažkas tokio baisaus. Kadangi jie kažkada prieš 10 metų yra girdėję, kad linux – tik programuotojams skirtas dalykas, o paprastam žmogui jis suprantamas tiek, kiek senovės graikų kalba. Su tokiais žmonėmis ir gali būt daugiausia išlaidų pereinant prie atviro kodo – juos nuolat reikės apmokyt, už ką reikės mokėt, o jie nenorės priimt informacijos, nes bus įsitikinę, kad tai vistiek nesuprantama.

Link tikslo galima eit ir per aplink. Žmonės visai kitaip reaguoja, kai kažkas jų kompiuteriuose patvarkoma, ir pristatoma ne kaip visiškai kita sistema, bet kaip patobulinta senoji, arba atlikti smulkūs patvarkymai. Taigi, reiktų ne skelbt, kad “visiškai pereisim prie atviro kodo – sutaupysim”, bet tyliai tai atlikt, kol vartotojai nieko neįtaria…

Pradėt reiktų nuo paprasčiausių dalykų. Interneto naršyklės. Reikia ofisuose atsisakyt IE. Galima įdiegt Firefox (nors ir skaičiau, kad labiausiai “bugova” naršyklė), ar kokią kitą naršyklę, ir tiesiog pakeist piktogramą ir užrašyt “Internet Explorer”. Ir pasakyt, kad atnaujinot internetą. O jei įmanoma, tai netgi galima uždėt kokį IE skin’ą ir niekas nieko neįtars. Esu įsitikinęs, kad dauguma vartotojų taip ir nesupras, kad pas juos dabar “kitas internetas”. Blogiausiu atveju paklaus, kaip kažką padaryt, bet ir tai maža tikimybė. Žinoma, pakeitus naršyklę – taupymo nepasijaus, bet galima kažkiek pakelt saugumo lygį.

Sekantis etapas galėtų būti M$ Office pakeitimas OpenOffice arba kokiu kitu analogu. Čia jau priklauso nuo poreikių. Nežinau Office funkcijos, kurios negalima būtų atlikt su OO. O jei ir yra, tai jos itin retai, arba visai naudojamos. Ypač kokių sekretorių įstaigose. Įdiegus OO jau gali tekt pravest šiokius tokius apmokymus. Ir būtų neblogai, kad firmoj bent vienas ar keli išmanytų šį paketą. Beje – taip pat reikia prisimint, kad pakeitus ofiso programų rinkinį, nereikia sakyt “čia naujas krūtas atviro kodo produktas”. Ne! Reikia pranešt, kad čia yra “toks biškį kitoks wordas, bet veikia panašiai. Jei kas – klauskit”. O be to – perėjus nuo MS Office 2003 kad ir prie OpenOffice.org 3.1 žmonėms bus mažesnis šokas, nei pereinant prie MS Office 2007.

Sekantis žingsnis galėtų būt specifinių programų keitimas. Čia gali būt sunkiau. Gal visokiems fotošopams ir galima rast analogų, bet su AutoCAD’u jau problematiškiau. Na, bet jei jau naudojamas tikrai labai reikalingas ir rimtas produktas, tai gal tokiai įmonei ir nepavyks pilnai pereit prie atviro kodo. Kitas dalykas – buhalterinės programos. Kiek žinau, Lietuvoje kuriamos tokios programos praktiškai tik windozei. Ir retai kur sutiksi įmonę, kuri siūlytų kažkokią alternatyvą kitoms sistemoms. Bet čia jau programuojanti įmonė turėtų taikytis prie klientų. Jei kokia firmelė nenorės prarasti didelio kliento, kuris pasakė “po metų pereisim prie Linux. Jei neturėsit ką pasiūlyt, atsisakysim jūsų paslaugų”, ji susiims ir padarys bent jau kažką, kas galėtų veikt Linux’e. Blogiausiu atveju – paleis programą per wine, geriausiu – padarys web analogą, kuris nepriklauso nuo OS.

Tai štai – kai naršyklės, biuro programų rinkiniai pakeisti, galima jau kai kuriuose kompiuteriuose diegt Linux. Manau, reiktų pasistengt, kad išvaizda būtų kuo labiau panaši į buvusius windows’us. Tada žmonėms šokas mažesnis. Pravest trumpus apmokymus ir vėlgi “klausimai – kreipkitės”. Kažkur skaičiau, kad kažkoks adminas supykęs pakeitė kompuose windozę į Linux, tai vienintelis klausimas, dėl kurio jam skambino, tai buvo “o kur solitaire’is?”. O vieno draugo pažįstama jo kompe be problemų pasileido muziką, nė neįtardama, kad ten ne tik kad ne windows, bet ir ne linux, o FreeBSD. Taip kad čia tik psichologinis barjeras, o ne techninis.

Ir galiausiai – jei kas visiškai niekaip nenorės pereit prie kitokių programų – gali mėgint ieškotis kitų darbo vietų. Prie kelių darbuotojų nereikia taikytis – reikia priimt tokius, kas pasiryžę mokytis.

Ir pabaigai. Pratint prie kitokių sistemų reikia jau ne vien tik darbuotojus, bet pradėt reiktų nuo moksleivių. Bet apie tokį planą gal vėliau kada…