Trumpai drūtai – ne. O jei norit išvedžiojimų, tai skaitykit toliau.

Kodėl gi aš, būdamas CC ir atviro kodo fanas, sakau, kad Lietuvai nereikia Creative Commons? Manęs paklausė: „o kokia reali šios licencijos nauda kūrėjams“? Rimto atsakymo niekaip nesugalvojau… Tenka pripažinti, kad CC naudinga ne tiek patiems kūrėjams, kiek tų kūrinių vartotojams – klausytojams, skaitytojams, žiūrovams, atlikėjams bei tiems, kas naudoja kitų kūrybą savojoje. O patiems originalių kūrinių autoriams lieka nebent moralinis pasitenkinimas, kad klausytojai/skaitytojai/žiūrovai juos pagiria už tokią iniciatyvą. Gal užsienyje populiaresni atlikėjai gauna ir kokią apčiuopiamesnę naudą. Pavyzdžiui, kiti kūrėjai iš originalių padaro išvestinius kūrinius, taip populiarindami originalą. Pas mus tai sunkiai įmanoma.

Priminsiu, kad Creative Commons – licencija, tiksliau gal jų rinkinys, ko pagalba autorius nurodo, ką kiti gali daryti su jo kūryba. Iš tiesų tai nėra, kaip galbūt kai kas galvoja, priešprieša žymiajai „©“. Tai tik keleto apribojimų atlaisvinimas. Ženklas „CC“ prie kūrinio reiškia, kad nėra „kai kurios teisės saugomos“. Autorystė, neturtinės (ir kai kurios turtinės) teisės galioja tokios, kokios nurodytos konkrečioje licencijoje.

Taigi, grįžtant, kodėl Lietuvai CC nereikia. Galbūt didžiausią naudą iš šios licencijos pajustų viena autorių rūšis – blogeriai. Juk jie, ko gero, vieninteliai Lietuvoje pripažįsta, kad naudoja kitų kūrybą, atitinkamomis sąlygomis leidžia naudoti ir savo. Bet ir tai – nauda grynai tik moralinė. Niekas pas mus neuždirba iš papezėjimų apie tai, kaip praėjo jo diena. Bent jau juntamai.

Tačiau žinia, kad blogeriai – ne tie kūrėjai, kurie išvis daugeliui asocijuojasi su žodžiu „autoriai“. „Autorius“ tai muzikantas, režisierius, rašytojas… Štai čia ir išlenda, kodėl Lietuvai CC nereikia. Tiksliau būtų pasakyti, kad tiesiog pas mus tai greičiausiai nebūtų plačiai naudojama. Pavyzdžiui, muzikantai Lietuvoje dažniausiai iš kūrybos ar atlikimo užsidirba sau pinigus. Ir nori gaut pinigus bet kokiu atveju – per koncertus, iš įrašų pardavimų, per mikroskopines LATGA išmokas. Jie visiškai nesuinteresuoti, kad iš jų kūrybos nebūtų pajamų, arba kas nors kitas galėtų nemokamai keisti jų muziką. Taip pat, reikia pripažinti, kad LATGA greičiausiai atsisakys turėti reikalų su kūriniais, kurie apsaugoti kažkokia neaiškia, jiems nepažįstama licencija. Jie nesigilins, kada CC pažeidžiama, kada – ne. Tiesiog tokius autorius ignoruos arba aiškins, kad jie „daro meškos paslaugą normaliems autoriams“. Dar vienas dalykas – Lietuvos autoriai bei atlikėjai yra per daug arogantiški. Jiems atlikti savo kolegų lietuvių darbus – per žema. Jų pačių kūryba – unikali, originali ir puiki, tačiau kitų draugų muzikantų kompozicijas jie atlieka nebent drauge su autoriais, arba jei tas kūrinys jau senas ir pripažintas. Manau, panašiai yra ir su kino kūrėjais, rašytojais. Jie irgi galvoja, kad jų kūryba yra originali, unikali, vienetinė. Nors juk realiai visiškai originalios kūrybos seniai nebėra – viskas yra kažkieno įtakota, ir jei už visus elementus reiktų mokėti autorinius mokesčius – net ir pelningiausi filmai būtų minuse.

Žinoma, aš kaip visada – už tokias iniciatyvas kaip Creative Commons, atviras kodas. Tačiau kol mūsų kūrėjai neišlips iš mąstymo, kad viską reikia daryt savo rinkai, tol tokios iniciatyvos pas mus nepasiteisins…

Daugelis iki šiol kalba, kad su Linux neįmanoma kurti muzikos ar redaguoti video failų. Dėl video – nesu 100% garantuotas, bet vat kad muziką kurt galima, tai faktas.

Turiu aš tokią programą LMMS, kuri yra Lietuvoje pakankamai populiarios programos FL Studio atviro kodo analogas. Gaila, žinoma, kad dar tik 0.4.4 versija išleista, taigi – dar yra bug’ų. Bet kažką sukurt pilnai užtenka. Juo labiau – juk nebūtina su LMMS sukurt visą kūrinį. Tiesiog pasidaryt semplus, o paskui į pagalbą galima pasitelkt jau sunkesnę artileriją – Ardour. Pastaroji neturi MIDI palaikymo (tikiuosi, kol kas), todėl tai šiek tiek stabdo kurybinį prodesą.

Tai štai – pagaliau prisėdau šiek tiek, ir gavau tokį rezultatą.

Ne super, bet čia tik beta versija. Garsams naudojau zynaddsubfx garsų sintezatorių. O semplus apdirbau keletu LADSPA plugin’ų.

Ir dar – savo kūrybą apsaugau CreativeCommons licencija, pagal kurią šį kūrinį galima ir transliuot, ir redaguot. Nes kaip jau minėjau – esu atviro kodo šalininkas visur.

Cosmic 1 is licensed under a Creative Commons Attribution 3.0 Unported License.

Pagalvojau, kad reikia išsakyt savo kuklią nuomonę, kodėl man patinka atviro kodo idėja.

Argumentas, kad bet kas gali pakoreguot ir pataisyt programą nėra labai svarus. Kodėl? Ar paprastas žmogus, nė kiek nesusijęs su tuo projektu, kurį jis nori pataisyt, norės raustis tukstančiuose, o dažnai ir žymiai daugiau, kodo eilučių? Abejoju. Netgi būdamas programuotojas aš nedrįstu lįst į atviro kodo “source’us”. Aš savo kodą nevisada suprantu! Ką jau kalbėt apie kitų Nors, žinoma, yra gi daug žmonių, kurie supranta ką jie daro. Bet, manau, jiems ir reikia palikt taisymą. Na, nebent galima jiems siųsti klaidų aprašymus…

Mane žavi kitas dalykas. Nors dažniausiai atviro kodo programos yra laisvai platinamos, tai nereiškia, kad jos būtinai yra nemokamos. Pagal GPL, ir kitas panašias licenzijas, nedraudžiama už programinę įrangą imti pinigų. Taigi – jei kas sugeba, gali iš to ir užsidirbt.

Daugelis sako, kad atviro kodo programos – neišbaigtos, ir jose būna pilna klaidų, dėl kurių paskui nėra kam kaltės suverst. O jei kas skaitė EULA (dažnai būna kartu su Microsoft produktais) licenziją, tai gal irgi pamatė, kad ten gamintojas visiškai neatsakingas už programoje paliktas klaidas. Todėl irgi nebūtų kam kaltės suverst, nes su ta licenzija privaloma besąlygiškai sutikt norint diegtį programą. Ir be to – jei atviro kodo projektas pakankamai aktyvus (kitaip sakant – kūrėjai ant jo “nepadėję”), tai klaidų pataisymų galima tikėtis daug greičiau, nei, tarkim, iš kokio Microsoft’o, kurie kartais ir pusmetį nepataiso savo paliktų kritinių klaidų.

Dar kai ką reiktų paminėt kalbant apie atvirą kodą. Tai jau nebėra tik programinė įranga. Kuo toliau, tuo atviras kodas labiau įsivyrauja ir kitose srityse. Pats paprasčiausias ir akivaizdžiausias atviro kodo pavyzdys – wikipedia. Kiekvienas gali redaguot straipsnius. Žinoma, išlenda šio principo trūkumai – kai kiekvienas gali redaguot, dažnai atsiranda klaidingos informacijos. Bet yra juk sąmoningų žmonių, kurie stengiasi, kad tokių nesąmonių būtų kuo mažiau.

Taip pat neseniai sužinojau, kad yra ir kūrinių atviro kodo licenzijos. Kūriniai, apsaugoti creative commons licenzija gali būti daug laisviau remiksuojami ar kaip kitaip keičiami. Žinoma, galima pagalvot, kad tokios licenzijos skriaudžia atlikėjus. Ne. Galima koreguot, naudot, tačiau dažniausiai komerciškai platint originalą gali tik pats kūrinio savininkas. Taigi, nemanau, kad atlikėjai labai jau nukenčia. Jei kūrinys geras, kodėl jo nenusipirkus?

Taigi, išvada tokia, kad atviras kodas leidžia laisvai gauti kūrinius (programa – irgi kūrinys), tuo pačiu neskriaudžiant kūrėjo. Būtent šis principas atvirame kode man ir patinka.

Manau, kad atviras kodas kuo toliau, tuo labiau įsigalės. Nes dabar, kai krizė, visi stengiasi sutaupyti, todėl ieško nemokamų ar bent jau pigesnių alternatyvų. Aš savo žingsnį jau žengiau – namuose naudoju ubuntu linux kaip pagrindinę OS, ir nematau jokių didesnių trūkumų. O ar mano keliu žengs kiti – ne mano valioje spręst…