Šįkart pakalbėsiu apie tai, kas, mano galva, daroma negerai tų, kas propaguoja laisvą programinę įrangą (Free Software), ir kas atbaido vartotojus. Būtent apie Laisvą PĮ bei Free Software Foundation veiklą, o ne apie Atvirą Kodą (Open Source). Eilinį kartą pateiksiu mintis nelabai įsigilinęs į visą filosofiją, kaip eilinis vartotojas.

Pirmiausia, kas gali atbaidyt vartotojus, galbūt besidominčius visu tuo reikalu – interneto puslapis. fsf.org bei gnu.org atrodo kaip padaryti grynu html, nenaudojant jokių kitų technologijų(suprantu, kad taip, ko gero, tik atrodo, bet būtent išvaizda yra pirmas dalykas, ką pastebi žmonės). Žinoma, kas paprasta, tas dažniausiai būna geriausia, tačiau paprastiems vartotojams patinka animacijos, “blizgučių” bei kitų pagražinimų. Per paprastas dizainas atrodo pakankamai mėgėjiškai, o vartotojams, pripratusiems prie Microsoft, Apple (dabar net ir Google) “bling blingo” tai iškart sukelia įspūdį “lievai čia kažkaip”. Ir dar tos didelis šriftas…

Kitas dalykas – licencijų pateikimas. Iš tiesų – tai pakankamai painu. Yra krūva licencijų, kurios arba suderinamos su GPL arba ne. Ir kas dar labiau trikdo – viena kažkokios licencijos versija suderinama, kita – ne. Aišku, reikia skaityt, kad suprast, kas ten skiriasi. Bet tai tam reikia skirt laaabai daug laiko. O šiaip tai pati GPL licencija atbaido dalį programuotojų, nes ten, kiek suprantu iš daugelio komentarų, pakankamai griežtas dalykas – jei panaudoji GPL komponentą, visas tavo projektas privalo tokiu tapti (pataisykit, jei klystu). O jei kažkas nori daryt savo projektą pagal kokią nors MPL, arba visai – pagal uždarą licenciją? Taip pat FSF nerekomenduoja naudot licencijų, kurios kažkiek nesuderinamos su GPL. O taip pat rekomenduoja vengti bet kokio susidūrimo su tomis, kurios visai nėra suderinamos su GPL. Manyčiau, kad vartotojo teisė ir laisvė, rinktis, ką jis nori naudot – jei jam visiškai nesvarbus programos kodas, tai kodėl jis turėtų save ribot ir nesirinkti programų, kurios nėra “laisvos”?

Požiūris į kitokius PĮ modelius. Savaime aišku, didžioji dauguma FSF kritikos nukreipta prieš Microsoft bei kitas uždarą PĮ kuriančias įmones. Tačiau jie taip pat atsiriboja nuo Atviro Kodo(Open Source), nes ten ne viskas 100% suderinama su jų filosofija. O taip pat nelabai teigiamai atsiliepia apie to paties Linux distribucijas, kuriose ne visai aiški programinės įrangos diegimo politika, ir kur nesunkiai galima įsidiegt ne laisvą PĮ. Beje – kaip suprantu, tai Linux yra tik pamaina tikrajam GNU branduoliui, kuris kuriamas nuo devintojo praeito amžiaus dešimtmečio, kad pakeisti Unix, ir vis dar nepadarytas.

Tačiau vienas didžiausių kliuvinių laisvai PĮ prasiskverbti į plačiąją visuomenę (neskaitant didelių kai kurių įmonių pastangų) yra patys propaguotojai… Anglų kalbos žargone yra terminas “freetard“. Šis žodis, sudėtas iš “free” ir “retard”, apibūdiną žmogų, aršiai kritikuojantį viską, kas yra ne “free”, ir kuriam nerūpi, kad kitam tai nėra svarbu. Tokie žmonės mano, kad jie įdeda didžiausią indėlį į Laisvos PĮ populiarinimą, tačiau realiai “gadina visą vaizdą”. Kodėl? Dažnai pagal juos, jei nekritikuoji MS, tai esi padlaižys ir parsidavėlis. Naudoji Skype? Esi nesusipratėlis, kadangi neaišku, kur eina duomenys, todėl apie tave gali laisvai sužinoti, ką nori. Sakytum pačios laisviausios naršyklės nesiunčia žymiai daugiau duomenų visiems, kas tik nori… Nori padaryt kažką lengvai per GUI? Esi nemokša, kadangi rašyt krūvas komandų yra žymiai greičiau ir patogiau, nei spaudyt pele (pritariu, kartais tai greičiau, bet tikrai ne visada). Nori sistemos, kuria būtų galima naudotis tik įdiegus, arba nusipirkus kompiuterį? Kam? Juk taip yra smagu pačiam viską pasidaryt nuo nulio, susikonfigūruot visokius paleidimo scenarijus, įsidiegt kokią nori grafinę aplinką, n kartų perkompiliuot branduolį, prasiknist mažiausiai pusdienį, ir tik tada pradėt dirbt. Nori parašyt tekstą su kažkokiu teksto redaktorium? Lievai, kadangi yra nuostabus redaktorius VI, kuriuo naudotis reikia išmokt iš naujo bet kokį veiksmą, ir viskas daroma komandų pagalba. Nori ant Ubuntu pasileist Gnome-Do, kadangi programas patogu paleidinėt? Negalima! Gnome-Do padarytas su Mono, kuris yra .NET, pritaikytas *nix sistemoms, o .NET yra MS produktas, todėl Mono yra blogis! Paprastą vartotoją tikrai atbaido tokie dalykai. Jam reikia ne “kaip krūčiau”, bet kuo paprasčiau ir gražiau. Kodėl kokia nors panelė filologė turėtų mokytis dirbti su komandine eilute, jei jai reikia tiesiog interneto, tekstų redaktoriaus, gal dar kokio paprasto žaidimėlio?

Kadangi “freetardai” garsiausiai reiškiasi, tai jie yra suformavę bendrą įvaizdį apie patį Linux bei jo vartotojus. O tas įvaizdis maždaug toks: paprastai ant Linux niekas neveikia, todėl ten reikia iš pradžių viską pačiam susiprogramuot; visi Linux vartotojai – geek’ai, nežinantys kito gyvenimo, išskyrus komandinėje eilutėje, ir nepripažįstantys kitų pramogų, kaip tik “kruštis su pingvinais”. Juk žymiai daugiau žmonių atsiverstų į Linux, jei jiems į klausimą “o yra ten koks ofisas?” ne 10 minučių (ar daugiau) būtų aiškinama, koks šūdas yra MS su savo Office, ir koks uber daiktas yra VI, bet tiesiog nuskambėtų atsakymas: “Yra. Gal kiek kitoks, bet yra”. Arba į klausimą “Kaip ten viskas atrodo?” ne pradėt pasakot apie galimybę pasirinkt kokią nori aplinką, ją susikonfigūruot pagal savo poreikius, ir kokie MS yra niekšai, kad kiša visiems vienodą ir nepatogią grafinę aplinką, bet tiesiog atsakyt, kad “Normaliai ten viskas – tik mygtukai truputį kitose vietose”.

Visi tie “freetardai” man panašūs į elementarius religinius fanatikus. Su tokiais žmonėmis sunku diskutuot, kadangi jie laikosi įsikibę savo nuomonės, ir praktiškai negirdi kitokios, nes ji “bet kokiu atveju yra neteisinga”. Vietoj to, galėtų įsiklausyt į kito asmens žodžius – gal ne viskas ten taip ir klaidinga. Fanatikai šiais laikais niekam nekelia susižavėjimo. Juk dėl kelių fanatikų kenčia ir pagrindinės pasaulio religijos. Dauguma įsitikinę, kad VISI krikščionys – kvaili ir kietakakčiai, VISI musulmonai – teroristai. Ir nors taip nėra, bet įvaizdį sudaro tie, kas garsiausiai rėkia – fanatikai. Taip ir su Laisva PĮ – nors tai ir nėra blogas dalykas, tačiau “freetardai” atbaido žmones savo fanatizmu.

Pabaigai noriu pridurti, kad asmeniškai man patinka šis Linus Torvalds pasakymas – jis sukonkretina tai, ką aš ką tik aiškinau. Asmeniškai man Linux kūrėjas yra didesnis autoritetas, nei “freetardų” garbinamas RMS…

Visiem žinoma, kad LANVA vėl kelia galvą ir padavė į teismą vieną iš tų 106-ių bei pačią “linkomaniją“. Tai vėl gi įsuko krūvas diskusijų. Nedidelė dalis smerkia piratus ir kaltina juos visom pasaulio nuodėmėm, o likusieji (bent jau dalinai) juos teisina.

Aš save priskirčiau labiau prie teisinančių, nes ir pats naudojuosi torentais. Ir tai nereiškia, kad aš vien tik nelegalią informaciją siunčiuosi. Mane supykdė “Megztuko” kažkur pareikšta mintis, kad nė vienas torentų trakeris negali būti legalus. Kai kas iš man pažįstamų žmonių irgi tuo tiki ir aiškina, kad visa p2p technologija yra nelegali ir negali būti panaudota legaliai informacijai gauti. Didesnės nesąmonės nesu girdėjęs, ir mane tai netgi siutina. Tai jei jau aiškinama, kad visas p2p – nelegalu, tai gal ir FTP protokolas blogai? Juk per jį irgi galima gauti nelegalią informaciją. Tai savaime reikštų, kad joks FTP serveris negali būti legalus. Kaip ir HTTP. Galiausiai – visas internetas yra nelegalu. Juk jei naršyklės lange aš pamačiau kokį paveikslėlį, kuris yra apsaugotas autorių teisėm, nors pateikiamas viešai (kad ir kieno nors logotipas), tai aš jį jau nelegaliai parsisiunčiau, nes tas dalykas jau saugomas kažkur pas mane kompiuteryje (Browser cache). Ir už tai mane, ko gero, galima bausti.

Kai kas sako, kad tokie veiksmai nebus naudingi pačiam Microsoft, kuris su LANVA inicijavo šiuos teismo procesus. Kalbama, kad jei žmonės praras galimybę siųstis Windows nelegaliai, jie pereis prie alternatyvų (Linux, MacOS). Tai, žinoma, būtų visai šaunu. Tačiau labai sunku pažabot piratavimą šalyje, kurioje norint nusipirkt legalią programinę įrangą, reikia mėnesį, ar daugiau, nevalgyt. Nebus linkomanijos, atsiras kiti trekeriai. Uždraus torentus, iškils kiti protokolai, kurie veikia užkoduotai ir decentralizuotai – taip, kad dar sunkiau susekt, kokią informaciją žmogus siunčiasi. O jei policija ateis pas kiekvieną žmogų ir tikrins jo kompiuterį tiesiog todėl, kad jis jį turi, tai čia jau daugiau nei žmogaus teisių pažeidimas. Kad ir ką sakytų LANVA – man atrodo, kad visos šalies žmonių interesas yra svarbiau nei vienos firmos, kuri tą šalį be vargo galėtų nusipirkt, pelnas. Grįžtant prie atviro kodo produktų. Gal žmonės ir pradėtų naudot Linux bei OpenOffice. Bet ar tai vėl nebūtų traktuojama kaip kokių nors M$ interesu pažeidimas? Dabar gi mėgstama skaičiuot, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką nelegaliai, tai būtų ir nusipirkęs. Tokiu atveju galima viską paverst taip, kad jei žmogus dabar naudoja Linux, tai tik dėl to, kad gavo jį nemokamai. O jei neturėtų galimybės gaut nemokamai, tikrai būtų pirkęs Windows. Reiškia, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką kitą, nei M$ produkciją, varo tą firmą į bankrotą, o tai daro jį piratu ar dar kokiu nusikaltėliu. O be to – Linux naudoja hakeriai, kas daro šią OS pačiu blogiausiu dalyku…

Sekantis žingsnis, prie ko gali prisikabint LANVA – muzikos kūrinių siuntimasis. Jie juk visada teigia, kad gina leidėjų teises. Apie autorius retai kada užsimena. Tie, kas siunčiasi muziką – piratai. O jei pats autorius tą muziką pateikia lasvai visiems siųstis? Kol kas tai viskas tvarkoj. Žinoma, jei autorius neturi sutarties su kokiu leidėju, kuris už tokius dalykus labai skaudžiai baudžia. Bet juk gali būt ir taip, kad sekantis žingsnis būtų toks, jog autoriai, platinantys savo kūrybą pagal laisvas licenzijas (creatrive commons) taip pat būtų paskelbti nusikaltėliais. Juk jie žudo muzikos industriją – nepasirašo sutarčių su leidėjais, kurie dėl to praranda potencialias pajamas.

Taigi – jei piratavimą bandyt pažabot tik represijomis, tai galiausiai gali nelikt beveik jokios laisvės internete, o kiekvienas, bandantis kažką padaryt nemokamai – nusikaltėlis. Man toks variantas nepatinka…

Kažkur “megztukas” pareiškė, kad duomenis apie tuos 106 piratus rinko su “atviro kodo programa uTorrent”. Šitoj vietoj juokiausi garsiai. Pačių uTorrent kūrėjų puslapy aiškiai parašyta, kad programa ne tik kad nėra atviro kodo, bet ir tokia niekada nebus. O po to dar aiškino, kad su atviro koso programine įranga reikai mokėt dirbt, o jis, kaip teko suprast, to nesugeba. Ar galima žmogui, praktiškai nieko nesuprantančiam apie IT, leist dirbti šioje srityje?

Tarp kitko – būtinai reikia paduot į teismą Google bei kitas paieškos sistemas, nes rezultatuose galima rast autorių teisėmis apsaugotų duomenų.

Aš čia apie kitką…

Manau, nėra linuxisto, kuris nežinotų, kas yra wine. Jei vis tik kas abejoja, tai wine pagalba galima (sėkmingai arba nelabai) paleidinėt windozei skirtas programas linuxe (ir ne tik). Tai štai – tenka pripažint, kad šviežiai suinstaliuotas “vynas” – sucks. Jis neturi beveik nieko, ko reikia daugumai rimtesnių programų, veikiančių visų naudojamoje ir tuo pačiu nekenčiamoje M$ OS. Daug kur reikia ar tai DirectX, ar tai kokių ODBC draiverių, ar, kas dabar itin populiaru, .NET framework’o. Nieko tokio šviežiai įdiegtas wine neturi ir neturės, nes tai prikauso Microsoftui, kuris nepaglostytų už jų technologijų panaudojimą atviro kodo produktuose. Taigi, norint kažko mandresnio, reikia visas tas papildomas programas, bibliotekas ir t.t. instaliuot pačiam. O tai kartais būna tikras hemorojus – labai jau sunkiai ten instaliuojasi.

Štai čia į pagalbą ateina winetricks – skriptas, kurio pagalba galima įdiegt visą papildomą softą. Prie kai kurių dalykų įspėjama, kad būtina windows licenzija. Kai kas diegiasi ne visai tvarkingai. Bet vistiek tai daro geriau, nei kad instaliuojant pačiam.
Naudojimas paprastas – pirmiausia visą tą gėrį reikia parsisiųst (prieš tai pateiktoje nuorodoje galima rast visą instrukciją), o po to paleist:

sh winetricks

Pasirodžiusiame lange užtenka pažymėt, ko reikia, paspaust “OK” ir laukt, kol viską parsiųs, ir suinstaliuos. Reikia atsimint, kad čia instaliavimas vyksta windows stiliumi – teks ne kartą spaust “yes”, “next”, “finish”, taigi – eit pasidaryt arbatos gali ir nepavykt.
Jei kas nors jaučiasi kiek “advanced”, tai gali po sh winetricks iškart rašyt ir jam reikalingo paketo pavadinimą. Bet tai kur tu žmogus žinosi, kad, pavyzdžiui, .NET 1.1 vadinasi dotnet11. Na, galima sugalvot, bet tai čia vienas lengvesnių atvejų. Aš geriau pažiūriu, kas ką reiškia, susižymiu, ir gerai…

Prisipžinsiu – jei ne šitas skriptas, daug dalykų (pagrinde – žaidimų) aš ant linuxo nepaleisčiau. Jei kas jaučia didelę nostalgiją win, bet ryžtasi eit prie linux, winetricks – didelis pagalbininkas… (Beveik kaip reklama nuskambėjo )

Tai štai – vakar visą dieną laukiau, kada gi pagaliau galėsiu parsisiurbt savo mėgiamos sistemos ISO failą, kadangi norėjau ne atnaujint sistemą, bet naujai įsidiegt. Į darbo pabaigą galimybė jau atsirado, bet ne iš Lietuvos. Pradėjau siųstis ir pamačiau, kad nespėsiu, todėl atidėjau tą dalyką namams.

Grįžau apie 21 val. (lindyhopas man ketvirtadieniais). Kadangi jau buvo galimybė parsisiųst ir iš Lietuviško serverio, tai užtruko gal 3 minutes. Išsikepiau CD (kažkodėl USB raktas neveikė ), perkroviau kompą…

Kažkaip labai ilgai krovėsi Live CD. Kai pagaliau viskas pasileido, pradėjau instaliavimą. Standartiniai klausimai (kalba, laiko juosta, klaviatūros išdėstymas, vartotojo vardas, slaptažodis), šiek tiek rankom padirbėjau su particijom (kažkaip viso disko naudot nesinori – ten kitokių duomenų yra). Ir kol diegiami failai, panaršiau internete (o ką daugiau veikt?). Po kokių 20 minučių jau pasiūlė perkraut kompiuterį, jei noriu. O aš norėjau, todėl taip ir padariau.

GRUB’as atrodo kažkaip kitaip – gal šriftai kitokie. Pirmas OS paleidimas truko gal 40 sekundžių, kol pamačiau prisijungimo langą. Po to dar apie 10 sekundžių, kol pasikrovė visa aplinka. Kažkaip lyg ir greičiau buvo žadama…

Keista… Jokio garso. Pasirodo – garsas pagal nutylėjimą visiškai nutildytas. Ištaisau šitą nesusipratimą. Greit atsiranda pranešimas, kad yra “non free drivers” mano vaizdo plokštei. Aišku, kad instaliuoju – kaip aš be vaizdo draiverių visus “eye candy” pasidarysiu? Po to paprašo perkraut kompą. Šįkart iki login’o užsikrauna kažkur per pusę minutės. Jau geriau…

Daug pasikeitimų, palyginus su prieš tai buvusia versija. nematau. Pagrindinė tema kiek pasikeitė. Įdiegtas pašto ir pokalbių programas galima pasileist ne tik iš programų meniu, bet ir iš “tray’aus” šalia laikrodžio. Gal ir nieko idėja. Wallpaper’ių pasirinkimas žymiai didesnis. Vietoj anksčiau buvusių 3-ų dabar jų tikrai virš 10. Vis šis tas.

Pamėginau paleist Ubuntu One. Pasileido, pasiūlė prisijungt. Viskas tvarkoj. Bet kažkodėl davė pranešimą, kad kažkokie “feature’ai” nesuderinami, nes gali būt, kad mano kliento versija labai nauja. Na, ok – palauksiu- gal pasitvarkys.

Ubuntu Software Center veikia neblogai – pasirenki programą, aprašymą paskaitai, pasirenki intsaliuot, ir jau turi. Pasirenki išrtint – ir jau nebėra. Žinoma, ne visas programas rasi, kurių galbūt gali prireikt (pvz kokį skype vistiek reikės instaliuot atskirai), bet ten jų tikrai nemažai. Na, šiaip tai anksčiau buvo Add/Remove programs, kuris atlikdavo tą pačia funkciją, bet dabar tai tiesiog įgyvendinta gražiau.

Paleidau grot mp3 failą, pasiūlė susirast kodekus. Sutikau. Susirado, įdiegė, groja. Su video irgi panašiai.

Buvau pasidarę Firefox bei Evolution profilių kopijas, tai jas atstačiau – ir turiu visus laiškus bei naršymo istoriją. Žinoma, tik paskui pagalvojau, kad galėjau laiškus eksportuot, o paskui importuot, bet jau buvo per vėlu

Dar šį bei tą suinstaliavau (Gnome-Do, keletą papildomų temų, dar kažką). O jau ir miegot beveik laikas. Pažiūrėjau vieną seriją Justice League Unlimited ir išjungiau. Paspaudžiau shut down, ir jau po 5 sekundžių kompas buvo išjungtas. O vat tai sužavėjo

Tokie pirmieji įspūdžiai apie naują Ubuntu. Dabar laukia kitas etapas – prisimint, ko man reikia, ir ko aš noriu. Visada smagu naujai įdiegtą OS savaip konfigūruot – visada gaunasi kažkaip kitaip

Kalba pasisuko apie virusus. Kodėl Linux ir MACOS X jų nėra. Na, jei ir yra, tai jie nelabai kenksmingi. Niekaip neįtikinom, kad šiose sistemose virusus tiesiog sunkiau parašyt. Žmonės įsitikinę, kad unix šeimos sistemoms virusų nerašo dėl dviejų priežasčių:

1. Jos nepopuliarios, todėl neverta prasidėt. Na taip – Linux namų kompiuteriuose tikrai prie autsaiderių, bet MACOS X… Apie 10% užima. Gal atrodo ir nedaug, bet tai vistiek didžiulis kiekis.

2. Tai yra Open Source’as – bendruomenė jį tobulina. Todėl tie, kas rašo virusus tiesiog yra nesuinteresuoti gadint tai, ką žmonės kuria. Na ką aš žinau… Manau tie, kas rašo virusus, kenkt nori bet kam. O be to – čia vėlgi atkrenta Apple produktas. Nors ir teigiama, kad MACOS X paremta FreeBSD, bet tai buvo kažkada atskilusi šaka. Dabar abejoju, ši OS nors kiek atvira.

Taigi, gerbiamieji linuksoidai, pasakykit – kokios realios priežastys to, kad Linux taip nekenčia nuo virusų.

Kažkodėl atėjo mintis, kad jei programinę įrangą (konkrečiau – OS) ir jos vartotojus sulygint su valstybe, tai gautume štai tokį vaizdelį…

Turime autoritarinę valstybę, kur absoliučią daugumą valdžioje turi Microsoft ir jo šalininkai. Yra nedidelė, bet pakankamai žmonių mėgstama Apple opozicija, kuri nors ir teigia, kad kad tie, kas valdžioje – blogis, bet patys realiai siekia tų pačių tikslų, tik pasinaudodami gal kiek kitokiomis priemonėmis.

Visuomenė labai patenkinta savo valdžios sprendimais ir veiksmais. Kartais pozicija ir opozicija meta vieni kitiems kaltinimus dėl vieno ar kito dalyko – kad atrodytų, jog kažkas vyksta, o ir žmonės tokiu atveju labiau patenkinti.

Bet pogrindyje iš kažkur vis atsiranda atviro kodo idėjos. Žmonės, nepatenkinti esama situacija, kalba, kad valdžia bukina žmones, ir prieš tai reikia kovot. O jie žino, kaip. Kai kurie ne tik kalba, bet ir veikia. Vieni savo mintis skleidžia draugų ir pažįstamų tarpe, kiti, drąsesni, mėgina kilt į viešumą. Tik neretai jie veikia nesusiderinę vieni su kitais (Linux, BSD stovyklos).

Valdžia į juos nekreipia dėmesio pareikšdama, kad čia kažkokie silpnapročiai, ir į juos dėmesio kreipt neverta. Visuomenė, kaip visada, tam pritaria, ir arba nekreipia dėmesio, arba sutiktam atviram kodui spjauna į veidą, o jei sugeba, tai ir primuša.

Tačiau iš lėto tas pogrindinis judėjimas auga. Bendruomenių vadovai, valdininkai į kuriuos kreipiasi žmonės, tampa atviro kodo gerbėjais. O visuomenė to net neįtaria. Pamažu kai kurie dideli verslininkai priima tas naujas idėjas ir kartais net tai pripažįsta. Netgi opozicijoje atsiranda tokių disidentų. Tačiau jiems greit sumokama, ir tos idėjos pateikiamos kaip dar vienas nuostabus sprendimas, “neturintis nieko bendro” su atviru kodu.

Itin paplinta Linux partija. Jie nuolat bando pakliūt į valdžią, tačiau susiduria su jau ten esančių propagandos mašina, ir visuomenė juos nuolat atmeta. Bet jie atkaklūs, ir po truputį atsiranda pripažinimas. Nes atviras kodas skverbiasi ir į valdančiųjų galvas. Labiausiai sekasi Firefox grupuotei. Jie tvirtina, kad atviras kodas gali būt suderinamas ir su Microsoft. Todėl valdantieji pasako, kad “taip – atviras kodas gerai, bet kol tai po mūsų sparneliu”.

Ir štai vieną dieną visų garbinama Google bažnyčia pareiškia, kad ir jie nori į valdžią. Ir kad to jie sieks susijungę su Linux partija…

Visuomenė pasimetusi. Nesinori prieštaraut valdžiai – gali blogai baigtis. Bet ir Bažnyčios žodis – šventas…

Nusimato perversmas, ar tik eilinis fiasko?

Paveikslėlių nepateikinėsiu – jau visus ko gero jie užkniso. Tiesiog šiaip – aprašysiu pateiktus faktus.

Taigi. Teigiama, kad Linux prastai palaiko kameras, iPod’us ir MP3. Nesupratau, ką jie turi omeny “MP3″ – išorinius, ar programinius. Kadangi paminėta prie iPod, tai gal išorinius. Na ką aš žinau… Webcam’as pas mane veikia, iPod’o nemėginau, bet kiek pasiskaičiau, tai irgi be didesnių bėdų galima susinchronizuot – songbird turi plugin’ą, o kiti grotuvai dažniausiai prisijungia kaip įprasta USB aparatūra, ir be jokių problemų galima perkėlinėt savo failus.

Kitas teiginys – prastas printerių ir skanerių palaikymas. Daug neteko susidurt, bet kiek teko, tai veikia be problemų. Žinoma, aš naudojau HP, kurie turi net savo “control center” būtent linuxui. O be to – esu garantuotas 100%, kad ir ant windozės ne visi printeriai eis. Mums darbe nepavyko paleist kažkokio senesnio minolta printerio ne tik ant Vista, bet ir ant XP. Skaneriai – galiu pasakyt tą patį, kaip ir su printeriais.

Programinis suderinamumas. Hm… Čia reikai suprast maždaug “Linux nepalaiko daugelio programų”? Na, Linux turi tikrai nemažai programų, o ir windows’ines (ne 100%) palaiko per wine. Jei rimtai, tai šitą faktą mažiausiai supratau

Linux nepalaiko Windows Live. Siaubas, kokia tragedija! Pala… Tas Windows Live tai kas? Paštas, MSN, kažkoks Photo Gallery. Jei naudotis online paštu, tai gal aš geriau rinksiuos gmail. O jei jau yra hotmail dėžutė, ir norisi atskiros programos – ne viena jų ir ne dvi ant Linux. MSN… Nedaug pokalbių programų, kurios nepalaiko šio protokolo. Photo Gallery – wtf? Yra juk Picassa, Flickr.

Klientai negalės žaisti norimų žaidimų. Ir kaip pavyzdys pateikas World Of Warcraft. Vat šitą žaidimą tai kas tik nori, tas ir žaidžia ant Linux – wine pagalba. Ko gero vienas lengviausiai per wine paleidžiamų žaidimų Šiaip tai vienas gyvačiokas paleido WOW net ant FreeBSD, tai ką jau apie Linux kalbėt… Kai kas sako – bet windozėje gali WOW instaliuot į šviežią sistemą, o Linux reikia dar wine gaut. Jau kas kas, bet wine gavimas – keleto paspaudimų reikalas. O ir šiaip dėl žaidimų ant Linux – aš jau rašiau, kad esu paleidęs Spore, Sims3 ir dar keletą žaidimų. Ir išvis – žaidimams skirtos konsolės.

Linux neteikia palaikymo. Ane? Firmos, kurios kuria ir platina populiariausias distribucijas, tą palaikymą teikia. Kai kas sako, kad iš Lietuvos nepaskambinsi, ir tau lietuviškai nepatars. O M$ palaikymas ką patars? “Paleiskite programą iš naujo, perkraukite kompiuterį”?

Video pokalbiai. Na, čia jau šiek tiek skaudžiau, bet… Skype linux versijoje jau yra video palaikymas. Nepatnka skype? Yra aMSN – veikia MSN protokolu ir palaiko video pokalbius. Yahoo – Kopete galima naudot. Pastaroji, beje, palaiko ir MSN video pokalbius. Gtalk – kažkas jau daroma, kiek žinau, iš pačių google.

Toliau teigiama, kad Windows 7 – praktiškai labiausiai išbaigtas produktas pasaulyje. Palaiko krūvas išorinių prietaisų, online tarnybų, populiariausias programas. Dėl programų – yra gi alternatyvų, o jei nėra, tai wine galima naudot.

Kaip windows privalumai pateikiama: reguliarūs atnaujinimai (kiekvieno mėnesio antrą antradienį lyg ir); atitinka vartotojų lūkesčius (na, čia tai gal ir tiesa – ko tie varotojai nori? Nelabai daug); galimybė nemokamai parsisiųst programų (o aš galvojau, kad visa tai, ką Linuxe gali parsisiųst – irgi nemokama. Klydau gal?)

Kitas teiginys – mitas, kad Linux lengva atnaujint. Kaip įrodymą pateikia tai, kad, tarkim, Ubuntu gali turėt šimtus atnaujinimų per mėnesį, ir vartotojas negali žinot, ar jam tikrai tų atnaujinimų reikia. Nu Laba diena! Pirmiausia – jei jau kažkas Ubuntu atsinaujina, tai ne tik pati OS, bet ir praktiškai visos įdiegtos programos (na, tas, kurių nėra repositorijose (skype, google produktai), tenka rankiniu būdu atnaujint, bet ne tame esmė). Windozėj tenka paleist vos ne kiekviena programą ir tikrint, ar nėra kokio atnaujinimo, ar net išvis – eit į kūrėjų puslapį. Ir tikrai prie kiekvieno atnaujinimo parašyta, ar jis būtinas, ar ne. Dar kas nervina windows atnaujinimuose – beveik po kiekvieno reikia perkraut kompiuterį. O jei koks rimtesnis, tai perkrauna ir be tavo žinios, ar bent jau primena kas 10 min Ubuntu jei jau kažkoks kritinis atnaujinimas, kad reikia perkraut, tai gali pasakyt “ne dabar”, ir būsi taip ir suprastas, o ne “tai gal po 10 minučių primint?”

Ko gero labiausiai prajuokinęs “faktas” – Linux saugesnis nei Windows, yra mitas. To įrodymas – jei saugumo spraga aptikta, niekas negarantuoja, kad ji bus ištaisyta, ir vartotojai paliekami likimo valiai. Na, jei jau spragos atrandamos, jos pakankamai greit ištaisomos. Ne pusės (ar dugiau) metų bėgy. O jei kuri neatrasta, tai ja nelabai kas ir gali pasinaudot Taip pat prie saugumo pridėta, kad Linux’e negalima uždėt apribojimų vaikams. Na ką aš žinau – vienam vaikui aš ir laiką riboju, ir puslapių neduodu lankyt…

O vat, kad Linux paprastam vartotojui sunkiau išmokt ir perprast, tai sutikčiau. Bet irgi dalinai. Jei tas žmogus prieš tai dirbęs vien tik su windoze, tada tikrai problematiška…

Tai štai kaip Microsoft moko pardavinėt Windows, o mest į šiukšlyną Linux. Tačiau, pasirodo, tokią pačią kampaniją jie varo ir ant kito savo konkurento – Apple.

Čia aš per daug nesigilinsiu – neturiu MAC’o. Gal kas turintis daugiau kompetencijos pakomentuos rimčiau. Tiesiog šiaip kai ką paminėsiu.

Pirmas dalykas, kurį jie teigia, kad už tą pačią sumą galima gaut žymiai geresnį kompiuterį, nei MAC. Ir po to aiškinama, kad tuos pinigus, kuriuos vartotojas sutaupė “ant geležies”, galima išleist aptarnavimo reikalams.

Toliau taigiama, kad Windows Live – nemokamas, o Apple paslaugos kainuoja kažkokią sumą per metus. Bet tai ar visa tai, ką teikia Apple, teikia ir Live? Abejoju…

Džiaugiamasi, kad Windows turi galimybę keisti išvaizdą. Na, kiek aš mačiau, tai gali įjungt/išjungt “Aero”, pakeist keletą numatytų temų. Nežinau, kaip su išvaizdos konfigūavimu ant OS X, tai patylėsiu. Bet linux tam suteikia beveik neribotas galimybes

Vėlgi grįžtama prie to, kad Windows turi daugiau programų, nei OS X. Bet tai ar visos jos reikalingos? Gal geriau viena programa, kuri padaro savo darbą gerai, o ne milijonas programėlių, kad atlikt vieną užduotį? Ir be to – patys M$ leidžia asvo Office specialiai OS X.

Vėlgi žaidimai. Jau nemažai naujų žaidimų kuriami ir OS X sistemai. O be to – wine yra ir čia.

Dar pateikiami kažkokie “feature’ai”, kurie yra tik Windows. Na, OS X jie tiesiog vadinasi kitaip arba padarytas kitoks sprendimas. O be to – kiek žinau, tai OS X jau pateikiama kartu su kažkokiu programų rinkiniu…

Taigi. Microsoft marketingas žengė pakankamai agresyvų žingsnį. Suprantu, kodėl galima “važiuot” ant Apple. Jie pagrindiniai konkurentai (užėmė gal 10% rinkos), o be to – patys pirmi pradėjo su savo “I’m a Mac, and I’m a PC” reklamom. Tačiau Linux… Taigi gal net 1% nesiekia. Bet vistiek reikia kažkaip pašalint iš žaidimo. Gal vis tik supranta, kad Windows 7 nebus jau toks super produktas, ir žmonės vis toliau ieškos alternatyvų, o radę liks patenkinti?

Įsivaizduokime, kad operacinės sitemos tapo oro linijomis. Kaip tai atrodytų:

UNIX Airways
Kiekvienas į oro uostą atsineša po lėktuvo dalį. Visi pradeda bėgti, ir eigoje surinkinėti lėktuvą, nuolat diskutuodami, kokį lėktuvą jie konstruoja.

Air DOS Visi stumia lėktuvą, kol jis pakyla, tada visi sušoka į vidų ir sklendžia, kol atsitrenkia į žemę. Tada vėl stumia, sušoka, krenta, ir taip toliau…

Mac Airlines
Visas personalas atrodo vienodai. Kiekvieną kartą, kai norite ko nors paklausti, jum maloniai pasako, kad jums nereikia nieko žinoti, jūs nenorite nieko žinoti, viskas bus už jus padaryta, tad grįžkite į savo vietą.

Windows Air

Oro uosto terminalas gražus ir spalvotas, su draugišku ekipažu, lengvu bagažo tikrinimu ir įsėdimu. Pakylate gražiai ir lengvai, bet maždaug po 10 minučių ore lėktuvas sprogsta be jokio įspėjimo.

Windows NT Air

Lygiai tas pats kaip ir Windows Air, bet daugiau kainuoja, naudoja didesnius lėktuvus, ir kai sprogsta, susprogdina ir visus lėktuvus 60 km spinduliu.

Windows XP Air

Oro uostas pasirašęs kontraktą naudoti tik XP Air lėktuvus. Visi orlaiviai vienodi, ryškiai nudažyti ir tris kartus didesni, nei reikia. Visi ženklai dideli, ir rodo į tą pačią vietą. Kur eitum, atsiras naiškus tipas, kuris lieps sekti paskui jį. Jūsų bagažas ir drabužiai paimami, ir duodami XP Air drabužiai ir lagaminas, kurie tokie pat kaip ir kitų keleivių, nes tai numatyta bilieto kainoje. Kol nepasirašote kontrakto, lėktuvas nekyla. Lėktuvo pramogos žada rodyti vieną ir tą patį Mickey Mouse filmuką. Prieš gaudamas gėimo ar maisto, privalote paskambinti savo kelionių agentui. Skrydžio metu jus nuolat apieško. Jei einate į tualetą du ar daugiau kartų, iš jūsų pareikalauja pirkti naują bilietą. Nesvarbu, kur užsisakėte skrydį, jis vis vien baigsis sudužimu Kanadoje.

OSX Air:

Prieinate prie balto terminalo, kuriame matote tik moterį, sėdinčią kampe prie balto stalo. Prieinate pasiimti bilieto. Ji nusišypso ir pasako “Sveiki atvykę į OS X Air, leiskite jus nufotografuoti”, ir kamerą sienoje, kurios anksčiau nepastebėjote, jus nufotografuoja. “Ačiū, štai jūsų bilietas” ir gaunate minimalistinį bielietą, ant kurio yra jūsų nuotrauka ir visa informacija apie jus. Atsidaro durys dešinėje, ir jūs įeinate pro jas. Patenkate į didelę baltą patalpą, su viena sėdima vieta viduryje. Atsisėdate, klausote muzikos, kol baigiasi skrydis. Taip ir nepamatote nė vieno kito keleivio. Nusileidžiate, išlipate ir pagalvojate “geras, buvo visai neblogai, bet jaučiu, kad kažko trūksta”.

Windows Vista Airlines:

Patenkate į gerai atrodantį terminalą, su didžiausiais lėktuvais, kokius tik esate matę. Kas 10 žingsnių pasirodo apsaugos darbuotojas ir klausia, ar tikrai norite eiti toliau link lėktuvo, ar gal apsigalvojote. Nežinodami, ar apsigalvojimas ką nors gero duos, vistiek einate toliau paklausti, kodėl lėktuvai tokie dideli. Kai apsauginiui atsakote, kad tikrai norite klausti, kelionių agentas atsako, kad lėktuvai didesni dėl to, kad keleiviai taip jaučiasi geriau, bet lėktuvai skrenda dvigubai lėčiau. Ir tai yra dar geriau.

Lėktuve kiekvienas keleivis asmeniškai paklausiamas, ar tikrai nori skristi. Po to įgulos kapitonas paklausia to paties bendrai, nes tokia firmos politika. Po tiek klausinėjimų, jums į veidą trenkia kažkoks neaiškus tipas, klausdamas “Ar tikrai nori, kad trenkčiau tau į veida? Leisti ar Atšaukti” Instinktyviai atsakai “Leisti”.

Pakilus, pilotai supranta, kad nusileidimo važiuoklė nebuvo atnaujinta, kad galėtų dirbti su nauju lėktuvu. Todėl ji nuolat užstrigusi. Dėl to lėktuvas skrenda dar lėčiau, bet pilotai prie to pripratę, ir skrenda toliau, su viltimi, kad gamintojai greit atnaujins važiuoklę.

Atvykstate į tikslą gailėdamasis, kad nesinaudojot XP oro linijomis, vietoj šito naujo daikto. Geras draugas, išgirdęs visa tai, užsimena kad Linux Air daug geresnė alternatyva.

Linux Air

Nepatenkinti visų OS oro linijų darbuotojai nusprendė įkurti savo oro linijų kompaniją. Patys konstruoja lėktuvus, bilietų terminalus bei nusileidimo takus. Jie ima nedidelį mokestį už bilieto atspausdinimą, bet yra galimybė bilietą parsisiųsti ir atsispausdinti pačiam.

Įlipęs į lėktuvą, gaunate kėdę, keletą varžtų, atsuktuvą ir atspausdintą seat-HOWTO.html. Surinkta kėdė yra labai patogi. Lėktuvas pakyla ir atvyksta į vietą laiku be jokių problemų, o maistas lėktuve tiesiog nuostabus. Kai papasakoji kitų oro linijų klientams, kokį gerą skrydį turėjai, vienintelis jų atsakymas būna “KĄ tu turėjai padaryt sy kėde?”

Pat kažkaip nesivėliau į tuos apsižodžiavimus, nes elementariai tingėjau barškint klaviatūrą. Ir perskaityt visko nedrįsau – taip galima nuotaiką susigadint tik Bet savo galvoje tas mintis mėginau sudėliot.

Ir priėjau štai kokios išvados. Linux nepajėgia išstumti Windows dėl daugelio priežasčių (nevardinsiu – spauskit aukščiau esančias nuorodas). Bet ar tikrai to reikia? Linux visada buvo geek’ų OS, o Windows – visų, tinginčių gilintis ir kankintis. Žinoma, dabar jau nebereikia tiek kruštis su pingvinu, kiek prieš keletą metų, bet nesvarbu – įvaizdis toks ir liko. Tai vat – jei didžiojoje daugumoje namų kompiuterių atsirastų koks nors Ubuntu, tai prarastų savo žavesį. Negalėtų linuxoidai sakyt “windozė – sux, linux – awesome, bet jūs to nepatiriat, nes nebandėt” Jei dauguma būtų išbandę ir naudotų, iškiltų panašios problemos kaip dabar kyla M$ produktui. Atsirastų virusai, trojanai, pradėtų lįst klaidos, jei įsigalėtų viena distribucija – kiltų kaltinimai monopoliu, ir t.t. ir pan. Žinoma, linux atsparesnis visokioms kenkėjiškoms programoms, nes ten ne taip paprasta prieit prie sistemos branduolio nepastebėtam. Bet jei naudot viena populiariausią OS, tai galima rast kažkokią skylę, ir tuo naudotis. Kai daugiau žmonių lenda, daugiau visko ir pamato O kalbant apie klaidas – juk neretai jos būna ne tiek pačios programinės įrangos, kiek kreivų vartotojo rankų kaltė. Vėlgi – kuo daugiau kreivų rankų, tuo daugiau klaidų pranešimų, tuo daugiau nepatenkintų šūksnių…

Taigi – gal geriau tegu Windows ir lieka populiariausia OS namų kompiuteriuose. Tegu ir toliau paprasti vartotojai keikiasi “virusai užpuolė, klaidas mėto”, o linuxistai jiems ir toliau atsako “naudok Linux – nei klaidų, nei virusų”. Ir toliau tegu windows vartotojai džiaugiasi: “kokia patogi ir graži ta standartinė išvaizda – kam ją keist?”, o linuxoidai jiems atšauna: “užtat aš galiu lengvai padaryt taip, kad tavo “aero” visiškai nublanks prieš mano “compiz” efektus”. Windows programuotojai toliau tegu teigia, kad “mes programuojam populiariausiai OS, o ne kažkokiai nedadarytai nesąmonei”, o atviro kodo šalininkai liūdnai: “bet juk dėl jūsų tingumo padaryt multiplatforminį daiktą, ta OS ir populiariausia…” Ir toliau tegu geimeriai aiškina, kad žaidimai tik ant windows eina, o geek’ai jiems atgal: “žaist? su PC? o_O” Na, pagalvojus – kam žaist labai kietus žaidimus su PC, jei tam yra krūvos puikių konsolių?

Išvada. Linux niekaip neišstumia Windows, ir kažin, ar tai pavyks. Bet, tiesą sakant, ar tikrai to reikia?

Tačiau šįkart buvo ir valdžia. Ir štai, kokius išgirdau argumentus, kodėl daryt kažką linux’ui – nesąmonė:

1. Kai ten tipo atviras kodas – visi daro ką nori, tai ir pridaro nesąmonių.

2. Sako “nemokama, nemokama”, bet išaiškėja, kad reikia mokėt.

3. Microsoft, jei ras klaidą, tai ją ir pataisys, o čia – niekas netaisys nieko.

4. Mes darom tai sistemai, kurios vartotojų yra daugiausia.

Norėčiau šiuos teiginius pakomentuot. Taigi…

1. Atviras kodas – nereiškia, kad kiekvienas daro, ką nori. Pirmiausia – daro tik tie, kas supranta ir sugeba ten knistis. O antra – rimtesni AK projektai juk dažniausiai vystomi kokios nors vienos kompanijos ar, blogiausiu atveju, žmogaus. Taigi – jei esi kietas programuotojas ir kažką sugebėjai pasikeist linuxe sau, tai dar nereiškia, kad ir visi kiti vartotojai gaus tą tavo naudojamą versiją. Reikia, kad distribucijos leidėjai tartų baigiamąjį žodį. Ir taip ne vien apie Linux kalbant. Žinoma, jei projektas pamirštas, tai keisk nekeitęs – geriausiu atveju turėsi pas save, arba paplatinsi kitiems.

2. Mokėt reikia ne už patį linux, o už diegimą, aptarnavimą – paslaugas. Susidūrę su problema, adminai nori kuo greičiau ją spręst, todėl kreipiasi į specialistus, nes internete ieškot – gaištamas brangus laikas. Manau, tai visai natūralu – daugelyje komercinių firmų irgi taip elgiamasi – imami pinigai už konsultacijas, kaip naudotis programa. Man rodos, ir pats microsoft ima mokestį už konsultacijas.

3. Aha – microsoft ištaisys kritinę klaidą po kokio pusmečio. Bent jau taip rodo keletas paskutinio meto įvykių – klaida jau seniausiai puikuojasi visur, o pataisymo jai vis dar nėra. Atviro kodo projektuose klaidos greičiau randamos ir ištaisomos – viską stebi daugiau akių. Pataisymai ateina per keletą savaičių ar net greičiau.

4. Čia jau tenka sutikt – pataikaujam klientams. Tačiau… Jau yra klientų, kurie teiraujasi “ar jūsų programa veikia ant linux?” Peršasi išvada, kad atsiranda tokių, kurie nori mažint išlaidas – nebepirkt windows ar office. Ir gali būt, kad jų daugės. O jei tokiu atveju nebus galima pasiūlyt alternatyvos, bus prarandami klientai. Taigi – reikia kurt sistemas, kurios arba veikia ant keleto platformų, arba išvis – nepriklauso nuo OS. Bet… Ne man spręst visos firmos veiklos kryptį.

P.S. Aš nesu atviro kodo fanatikas – aš tik gerbėjas. Man tiesiog patinka pati idėja. Kam įsigyti kažką nelegaliai, kai galima gaut legalų gera produktą nemokamai ir nieko neskriaudžiant?