Prieš kurį tai laiką sudariau muzikos kūrinių, kurie man yra „best ever“ penketuką. Tačiau jį besudarinėjant supratau, kad yra ir kitų, taip pat man LABAI patinkančių ir kažką gal reiškiančių. Čia atrinkau 10, kurie šį vakarą man arčiausiai prie širdies

MC Hammer – U can’t touch this – Kas nežino šitos dainos, arba yra per jaunas su manim kokybiškai bendraut, arba mūsų pasaulėjauta labai skiriasi. Beje – neseniai sužinojau, kad MC Hammer -turi programinės įrangos kūrimo firmą, ir planuoja paleisti kažkokį neprastą paieškos variklį.

Daft Punk – Aerodynamic – Taip – Daft Punk yra viena mėgiamiausių mano grupių. O šitas kūrinys man visada patiko dėl tų gitarų. Žinoma, tai semplai, o ne gyvas grojimas, bet vistiek – super. Jei kas mėgsta ir anime, tai gali pažiūrėti Interstella 5555 – tai iš principo yra ekranizuotas DaftPunk albumas Discovery.

C & C Music Factory – Gonna make you sweat (Everybody dance now) – Sunku nešokti pagal šią muziką.

EXEM – Kuršiai – Tiems laikams Lietuvoje tai buvo kažkas. Lietuviška elektroninė muzika jau 1997 metais rodė, kad nėra tokia beviltiška, kaip pop

The Prodigy – Everybody in the place – Savaime aišku, The Prodigy yra dar viena mano mėgiamiausių. O šis jų klipas bei daina – ko gero pirmas, kurį atsimenu. Kiek kvailokas, bet smagus.

Ray Parker J. – Ghostbusters theme – Who ya gonna call? Ghostbusters!

Shamen – Ebeneezer Goode – Keista, bet per Opus 3 ne taip ir retai galima šį perliuką išgirst. Ir visada norisi pagarsinti. Kažkur skaičiau, „Ebeneezer Goode“ kilo nuo „E’s are good“ (E – Ecstasy sutrumpinimas). Na, ilgą laiką šokių muzika buvo neatsiejama nuo narkotikų. Manau, šita daina – viena kaltininkių

L.A. Style – James Brown is dead – Griežtas ritmas ir ironiškas tekstas, kuris tiesa tapo tik beveik po 20 metų.

SNAP – Power – Kažkodėl taip ir norisi pasakyti „aš irgi turiu jėgos!“

U96 – Das Boot – Viena pirmųjų mano pažinčių su techno muzika. Vokietija tuo metu atrodė kaip reivo tėvynė.

Pagalvojęs nutariau įtraukti dar vieną „bonusą“.

The Orb – Earth (Gaia). Ilgas kūrinys, lėtas. Kaip ir dauguma šiame sąraše – senas(1991). Bet ten yra kai kas, kas bent jau man buvo labai netikėta, kai pirmą kartą išgirdau. Jei kas nenori klausyt visko, tai „prasukit“ maždaug iki 6:19. Jei kas žinot, kas ten kalba – duokit man žinot

Šiam kartui tiek. Kitas topas bus(jei iš viso bus), ko gero, iš filmų garso takelių…

Kažkurią dieną iš kompo skambėjo The Prodigy „Voodoo People“, ir žmonai pasakiau, kad šitas gabalas tikrai yra mano geriausių kūrinių penketuke. O tada susimąsčiau – o koks iš tiesų būtų mane labiausiai „vežančių“ muzikos kūrinių penketukas, dešimtukas?

Tai, žinoma, yra subjektyvi nuomonė, bet praktiškai kiekvieną šį kurinį girdėdamas, negaliu būti ramiai – ar norisi dainuoti kartu, ar kaip nors judėti. Mažų mažiausiai – pasigarsinti radiją.

1. Daft Punk – Around The World. Galiu be abejonės teigti, kad šitas kūrinys man yra pats geriausias be konkurencijos. O video irgi neblogas.

Click here to view the embedded video.

2. The Prodigy – Voodoo People. Čia įskaitau daugelį šito kūrinio remiksų. Nežinau, ką jis savyje turi, bet klausant visada „veža“.

Click here to view the embedded video.

3. Beastie Boys – (You Gotta) Fight For Your Right (To Party). Gabalas, nedaug už mane jaunesnis, bet turi tiek energijos, kad net mano katinas galva linguoja

Click here to view the embedded video.

4. Eurythmics – Sweet Dreams. Dar viena tikra seniena. Tai, kad ši daina ne kartą perdainuota, byloja, kad ji tikrai nėra prasta. O šiaip tai mane nežmoniškai veža pati melodija.

Click here to view the embedded video.

5. Roni Size / Reprazent – Brown Paper Bag. Dėl šios vietos turėjau kelis kandidatus, bet kadangi šią melodija aš girdžiu kiekvieną kartą, kai man kas nors skambina, tai šį tą pasako.

Click here to view the embedded video.

Štai toks būtų mano „best ever“ penketukas. Kada kitą kartą reiks sudaryti dešimtuką tų, kas yra kiek žemiau nei šitas top’as

Dažniausiai – taip.

Vieni programuotojai muzikalūs tiek, kad patys kuria muziką, groja. Pažįstu bent keletą tokių.

Tie, kas nesugeba patys kurti muzikos, savo muzikalumą išreiškia kiek kitaip.

Aišku, nereikia minėti tų, kas rašo programas muzikos apdorojimui – jie nebūtinai tai daro sau. Kartais tai daro siekdami pasipelnyti, o tai su muzika nedaug bendro turi.

Yra dar kita grupė muzikaliųjų. Gal juos reiktų vadint ne tiek muzikaliais, kiek išprususiais muzikoje. Į ką aš čia lenkiu? Django. Python programuotojams tai pirmiausia yra superinis framework’as interneto sistemoms kurti. Kuo jis susijęs su muzika? Django Reinhardt buvo pirmosios europietiškos džiazo šakos formuotojas ir nepralenkiamas gitaristas. Pasirodo, minėtasis framework’as pavadintas būtent jo garbei. Negana to, su Django sukurta internetinės parduotuvės aplikacija Satchmo irgi turi muzikinį atspalvį – tokia buvo žymiojo Louis Armstrong pravardė.

Gal kas dar žinote kokių panašių programuotojų muzikalumo pasireiškimų, kai kažkas, visai neskirtas muzikai, pavadinama kokio muzikanto, stiliaus, ar dar kažko panašaus garbei?

Gali būti keista, bet šįkart nekalbėsiu apie piratavimą bei su tuo susijusius dalykus. Jei išplauks iš konteksto, tai netyčia…

Gyvendamas su muzikologe girdžiu tikrai nemažai dalykų, susijusių su muzika. Kai ką sužinau naujo, kai ką – seniai pats galvoju.

Ne man vienam žinoma, kad daugeliui klasikinė muzika asocijuojasi su kažkuo „aukštesniu“ nei šiuolaikinė, o tų laikų žymiausi kompozitoriai – absoliutūs genijai, kokių nebuvo prieš juos ir daugiau niekada nebus. Kai kurie, besiklausantys klasikinės muzikos (gal tiksliau – einantys į tokios muzikos koncertus bei turintys namuose keletą CD) netgi save laiko „kietesniais“ žmonėmis nei tie, kurie yra šiuolaikinės muzikos fanai. Bet ne apie tai aš čia… Taigi, vyrauja požiūris, kad šiuolaikinė muzika – trumpalaikė ir neturinti išliekamosios vertės. Bet ar tikrai taip? Ar tikrai jau džiazas, rokas, elektroninė muzika yra taip jau prastesnė už klasikinius kūrinius? Nebūtinai… Juk pagalvojus, kas buvo Mocartas, Bachas, Bethovenas? Jie juk buvo savo laikų pop žvaigždės. Kai kurie savo kūrinius gamino masiškiau nei vidutiniai mūsų dienų prodiuseriai (pvz. Bachui reikėjo kiekvieną savaitę pateikti naują kūrinį). Manau, kad dirbant tokiais tempais kokybė tikrai krenta. Taip pat buvo juk ir tų pačių „didžiųjų“ amžininkų, kurie plačiajai visuomenei dabar praktiškai nežinomi, nors jų kūryba – ne ką prastesnė. Tiesiog visada būna taip, kad kažkam pasiseka labiau, kažkam – prasčiau. O dėl išliekamosios vertės – kurios natos buvo daugiau perrašytos, tos ir išliko. Juk orkestrai nepergrodavo kūrinių „iš klausos“, neimprovizuodavo.

O kaip yra dabar? Ar tikrai kūriniai, sukurti XX amžiuje ir vėliau, priskiriami pop kultūrai, neišliks tiek ilgai, kiek didžiųjų klasikos kompozitorių kūryba? Manau, kad ne. Džiazas, rokas, elektroninė muzika yra tolimesnė muzikos evoliucija. Jei minėtieji kompozitoriai gyventų šiais laikais, esu įsitikinęs, kad kūrybai jie naudotų kompiuterius, šiuolaikinius muzikos instrumentus ir neatsiliktų nuo vyraujančių tendencijų.

Tai kodėl tada visas hip-hopas, rokas, džiazas kaltinami, kad neturi „išliekamosios“ vertės? Bitlų kūrybai jau apie 50 metų, bet daugelis juos atsimena iki šiol. Praėjusio amžiaus pradžios džiazo kūrinius iki šiol labai sėkmingai pergroja ne tik šio stiliaus muzikantai, bet ir daugelis kitų. Dainos, kompozicijos dabar retai išlieka savo grynuoju pavidalu, tačiau randa prieglobstį kitur – motyvų, semplų pavidalu. Ir tai daroma ne tik su šiuolaikiniais kūriniais, bet ir su klasikiniais. Tie, kurie teigia, jog dabartinė muzika – neišliks po kažkurio laiko, tiesiog per mažai tuo domisi.

Vienintelis dalykas, kas gali sukliudyt šiuolaikinei muzikai išlikt ilgam – laikmenos. Anksčiau viskas buvo užrašoma natomis ir visi galėjo pergroti. Dabar gi neretai kuriama visai be natų – iškart rašoma į laikmenas. Jei tos laikmenos dings – išnyks ir kūriniai. Žinoma, paleidus dainą į internetą, maža tikimybė, kad ji visiškai išnyks – kažkas kažkur ją turės. Nebent staiga išnyktų visi kompiuteriai, internetas. Bet tokiu atveju ir klasikinei muzikai grėstų labai didelis pavojus. Manau netgi koks džiazas, kuriame didelę dalį sudaro improvizacijos, turėtų daugiau galimybių išlikti, nei tokia kūryba, kuriai reikia didelio orkestro bei daug valandų repeticijų…

Mano galva – šiuolaikinė muzika, nepaisant kai kurių nuomonės, irgi turi nemažą išliekamąją vertę. Žinoma, ne visi kūriniai. Bet taip visada buvo, taip ir yra dabar. Aišku, kai daugiau autorių, sunku iškilt kažkam vienam labai dideliam. Bet tai yra natūralu…

Plačiai nuskambėjus praeitos savaitės įvykiams, pradėjau galvot – ar aš vis dar toks didelis ir baisus piratas, kaip kad kokia LANVA norėtų mane vadint?

Nelegalios programinės įrangos praktiškai neturiu – Ubuntu tokios nėra. O jei ir yra – man ji nereikalinga. Na, yra vienoj particijoj Windows 7 RC1. Bet kai ji buvo platinama – bet kas galėjo parsisiųst legaliai. Žinoma, dabar jei kartą per mėnesį man prisireikia įsijungt windozę, mėto pranešimą, kad pas mane nelegali versija. Reikia susiruošt ir ištrint tą windozę velniop – praktiškai man jos nereikia. O jei dėl kažko prisireiktų – darbe naudoju legalią XP versiją ir legalias programas.

Kas labiausiai dėl mano piratavimo galbūt nukenčia, tai žaidimų leidėjai. Per paskutinius metus parsisiunčiau gal porą žaidimų, apie kurių legalizavimą jau ir pats pagalvoju. Tik vat pamačius kainą – 190 Lt kažkaip noras dingsta – gal palauksiu, kol tos kainos kažkiek normalizuosis… Tačiau greičiausiai net ir nusipirkęs žaidimą, jo negalėčiau legaliai žaist. Tarkim, koks nors SPORE nesunkiai pasileidžia Ubuntu per wine, bet kažkaip nuolat atsiranda problemų su disko atpažinimu. Taigi, nors ir turėdamas oficialų diską, būčiau priverstas ieškot “NoCD crack”. O tai jau mane, ko gero, automatiškai padarytų negeruoju piratu. Kaip šią problemą spręst – aš nežinau…

Muzika. Na, iš senesnių laikų turiu nemažai gigabaitų tos muzikos. Manau, jos netrinsiu – čia jau liks kokia yra. Atsiprašau dėl to visų atlikėjų, kuriuos nuskriaudžiau. Bet štai naujos aš praktiškai nebesisiunčiu. Nebent jau LABAI norisi turėt. Taigi – gal albumas per metus ir atsiranda… Bet dabar pas mane interneto greitis nemažas – galiu sau leist ir online muzikos transliavimo servisus. Pavyzdžiui, praeitą savaitę pamėginau grooveshark – patiko. Kol kas su juo ir pasiliksiu. Nebent jis bus apribotas, ar užsidarys. Bet tai, manau, atsiras koks nors kitas panašus O jei jau toks online grotuvas yra nelegalus – ar tai mano problema?

Filmai. Naujus filmus aš mieliau einu žiūrėt į kino teatrą. O senus tai tenka ir parsisiųst – retai kada pavyksta rast DVD su tokiu filmu, kokio aš norėčiau, už patrauklią kainą. Nes paskutiniu metu kažkaip persimečiau prie senų tarybinių animacinių filmukų.

Ko gero vienintelis dalykas, kurį pastoviai siunčiuosi, tai serialai. Neseniai atradau, kad mano žiūrimus “Smallville” bei “Heroes” galima žiūrėt online, ir ten, kur radau, tai neribojama geografiškai. Nežinau, kiek tai legalu, bet bent jau failų nebus mano kompiuteryje. Lieka tik animaciniai serialai. Kai kada man, kaip komiksų mėgėjui, norisi pažiūrėt kažką apie Batman’a, Spiderman’ą ar kitus išsigimėlius Šių serialų Lietuvoj jokia televizija nerodo ir abejoju, ar rodys. Juo labiau – aš TV nežiūriu. O koks būdas legaliai pažiūrėt norimą seriją, jei jos negalima pažiūrėt kokiam nors puslapy? Laukt, kol pasibaigs sezonas, išeis DVD, ir tada jį nusipirkt ir parsisiųst? Negana to, kad reikia laukt visą sezoną, tai dar ir keletą mėnesių, kol ateis diskas? Šitoj vietoj būsiu negeras ir nuskriausiu amerikietišku TV kanalus. Žinoma, nežinau, kaip aš jiems pakenkiu taip darydamas? Nematau reklamos, iš kurios jie pelnosi? Bet abejoju, ar amerikietiška reklama MAN būtų nors kiek aktuali. Ai – dar žiūriu vieną anime serialą. Ten jau legaliai žiūrėk nežiūrėjęs – naudos minimaliai, nes būtent piratai juos išverčia ir subtitruoja…

Tai po šitokio prisipažinimo aš vis dar galvoju – kokią baudą man galėtų LANVA uždėt?

Daugelis iki šiol kalba, kad su Linux neįmanoma kurti muzikos ar redaguoti video failų. Dėl video – nesu 100% garantuotas, bet vat kad muziką kurt galima, tai faktas.

Turiu aš tokią programą LMMS, kuri yra Lietuvoje pakankamai populiarios programos FL Studio atviro kodo analogas. Gaila, žinoma, kad dar tik 0.4.4 versija išleista, taigi – dar yra bug’ų. Bet kažką sukurt pilnai užtenka. Juo labiau – juk nebūtina su LMMS sukurt visą kūrinį. Tiesiog pasidaryt semplus, o paskui į pagalbą galima pasitelkt jau sunkesnę artileriją – Ardour. Pastaroji neturi MIDI palaikymo (tikiuosi, kol kas), todėl tai šiek tiek stabdo kurybinį prodesą.

Tai štai – pagaliau prisėdau šiek tiek, ir gavau tokį rezultatą.

Ne super, bet čia tik beta versija. Garsams naudojau zynaddsubfx garsų sintezatorių. O semplus apdirbau keletu LADSPA plugin’ų.

Ir dar – savo kūrybą apsaugau CreativeCommons licencija, pagal kurią šį kūrinį galima ir transliuot, ir redaguot. Nes kaip jau minėjau – esu atviro kodo šalininkas visur.

Cosmic 1 is licensed under a Creative Commons Attribution 3.0 Unported License.

Pastebėjau tokį dalyką, kad mūsų tautiečiai yra praktiškai bet kokio dalyko specialistai.

Jei vyksta kokios krepšinio rungtynės, tai visi žiūrintys išmano apie tai, ką reikia daryti, geriau, nei tie, kurie aikštelėje. Kartais susidaro toks jausmas, kad bet kuris žiūrovas būtų 100 kartų geresnis treneris nei tas, kuris tuo metu užima tas pareigas.

Kai vyksta Eurovizija, ir mums eilinį kartą dėl neaišku kokių priežasčių nepasiseka, tai vėl pasipila milijonai komentarų, kad “vėl eilinį kartą š… pasiuntėm”. Nors kai daina buvo renkama, būtent tas š… gauna daugiausiai balsų. O išrinkus džiaugiamasi, kad “gera daina – gausim daug balsų”. Nors Eurovizijoj dainos kokybė jau nebe tokia ir reikšminga paskutniu metu. Spėju, net jei pasiųstumėm “dePhazz” (jie išreiškė pageidavimą), ir vėl nieko nelaimėtumėm, būtų kalta grupė.

Kalbant apie politiką – vėlgi tas pats. Visi žino, kaip reikai valdyt, ką reikia daryt, kad būtų geriau. Tačiau tik ne tie, kas valdžioje. Na, tarkim, kad valdžios atstovai ne visada geriausiai atstovauja, bet tai kas trukdo tiems “specialistams” kandidatuot? Kai kurie tokie gal ir nueina, bet tada jie automašitkai tampa tais, kurie nieko nebeišmano.

Krizės laikotarpiu madinga kalbėt apie ekonomiką. Ir čia tas pats. Visi tampa ekonomikos specialistais ir žino, ką reikia daryt, kad būtų geriau. Tačiau man kažkodėl atrodo, kad tai nėra taip paprasta…