Pagaliau! Pagaliau Seimas išgirdo vargšų autorių bei atlikėjų maldas. Na, jų pačių nesigirdėjo – matyt vargšai iš bado jau ir kalbėt nebegali. Todėl juos atstovavo jų šaunieji gynėjai. Taigi, nuo kovo mėnesio Lietuvoje turėtų suklestėti kultūra, atsirasti itin geros muzikos, aukšto meninio lygio filmų, knygų ir viso kito gėrio… Taip nutiks dėl to, kad pagaliau autoriai bei atlikėjai gaus savo milijonus, kurių iki šiol negavo tik piratų ir valdžios neveiksnumo dėka. O bjaurybės verslininkai, nuolat skatinantys autorinių kūrinių vagystes, prisidengdami kažkokiu „progresu“, pagaliau bus pastatyti į vietą ir gaus realius, o ne be proto išdidintus pelnus. Galbūt kai kurie net bankrutuos. Bet taip jiems ir reikia – mažiau pataikavimo verslui, daugiau dėmesio kultūrai! Valio, draugai!

Na, sarkazmą galima jau ir išjungt – galima pradėt galvot logiškai (bent jau mano logika kiek traukia). Apie pačio mokesčio nesąmoningumą jau rašė kiti, todėl aš nesiplėsiu.

Iš principo tai tas naujasis mokestis (a.k.a. kompensacija) nėra jau toks didelis, kad nubiednėt. Už kompiuterį papildomai primokėt 20 Lt, ar už TV – 40 Lt nėra jau tiek ir daug, kai tų dalykų kainos nuo 1000 Lt ir panašiai.

Tiesiog šiaip nemalonu, kad pridedamas kažkoks papildomas mokestis. Iš kurio, beje, realios naudos nepajus praktiškai niekas, išskyrus porą organizacijų. Ne paslaptis, kad šis mokestis nė lito į valstybės biudžetą neatneš – viskas eis teises saugančių organizacijų žinion. Ten kažkuri dalis atiteks „administravimo išlaidoms“. Niekam neaišku, kaip visi tie pinigai visų LATGA’ų galiausiai skirstomi, ir niekas net nežada to paaiškinti. Galiausiai iki tų, kas turėtų gauti tas kompensacijas(autoriai, atlikėjai), greičiausiai ateis po keletą litų per metus. Na, populiauriausieji gali tikėtis keliasdešimt litų gauti. Jiems vistiek net neatsipirks laikmenos, kurias jie patys per tą laikotarpį pirko, ir taip pat mokėjo kompensaciją „sau“.

Kita pusė – verslininkai, pardavinėjantys visą šią įrangą. Yra keli variantai. Vienas – įranga galutiniam pirkėjui nebrangs, o mokestis bus sumokamas nuo jau dabar užsidėto antkainio. Kitas – įranga gali pabrangt ne iki 40 Lt, kaip kad įstatyme numatyta, bet dar daugiau. Kodėl? Nes pirkėjai vistiek dauguma tiksliai nežino, kiek apmokestintas koks įrenginys, o pardavėjai gali kokį kompiuterį pabranginti apie 100 Lt pasakyti, kad taip dėl to kompensavimo mokesčio. Dar manau, kad gudresni verslininkai gali pasidaryti sau šiokią tokią reklamą, ir iki kovo mėnesio padidinti pardavimus šūkiais „paskubėkite pirkti, kol nepabrango“, o po to pakelti kainas nežymiai – tiek, kiek numatyta.

Pirkėjai, jei kainos žymiai nesikeis, ir toliau pirks, ir bus jiems vienodai, kas ten kam moka. Techninė įranga ir šiaip turi polinkį pigti, tai vietoj naujausio įrenginio bus galima pirkti kelių mėnesių senumo daiktą. Aišku, bus dalis tokių, kurie iš principo nenorės mokėti kažkokio tai mokesčio ir siųsis prekes iš užsienio. Klausimas tik, kaip pigiau?

Na, ir liko tie nuskriaustieji autoriai. Bėda tame, kad jie ir lilks nuskriausti. Kaip minėjau – gaus keletą litų per metus, ir net nesupras, už ką. Kažina, ar kuriam iš šitos „kompensacijos“ bent nauja „flaškė“ pavyks nusipirkti. Nors problema yra visai ne tame, kad jų kūrybą kažkas kopijuoja nesumokėdami pinigų. Atlikėjai bei autoriai patys irgi nevengia piratauti – visos muzikos nenusipirksi, o žinot kitus norisi. Dauguma atlikėjų pergyvena dėl to, kad dabar už koncertus gauna žymiai mažiau, nes pusę sumos privalo sumokėti mokesčiams – nebeturi jokių lengvatų.

Na ką – senokai jau berašiau apie tai, apie ką šiaip mėgstu rašinėti. Paskutiniai įrašai buvo iš serijos „kažkas nutiko mano gyvenime“ bei „patinka/nepatinka“. Nežinau, kam tai šiaip galėtų būti įdomu

Bet kadangi paskutiniu metu nutiko nemažai dalykų, susijusių su piratais, patentais ir kitais panašiais dalykais, tai nutariau kažkiek ir šia tema vėl pasireikšt pagaliau.

Pirmiausia – malonesni dalykai.

Vokietijoje vyko rinkimai į parlamentą, ir Piratų partija ten gavo apie 9% balsų. Negalima sakyt, kad labai daug, bet dešimtadalis… Kaip išsireiškė valdžios atstovai – „šituo laimėjimu džiaugtis neturi neturėtų niekas, išskyrus pačius laimėjusius“. Anot jų – ši partija siejasi su „Anonymous“, kurie dabartiniame pasaulyje trakuojami kaip teroristai. Aišku, kai partijos siekiai yra skaidrumas ir viešumas, nieko nuostabaus, kad tai nepatinka valdžioje sėdintiems. Bet aš tikiuosi, kad kad ir 9%, bet ką nors gero jie tikrai nuveiks…

Praeitą savaitę pradėjo veikti portalas „MyliuMuziką.lt“. Tai TEO sukurtas produktas, skirtas lietuviškos muzikos mylėtojams, kurio esmė – klausytis muzikos online, jos nesisiunčiant pas save. Kitaip sakant – muzikos transliavimo tarnyba. Pagirtinas dalykas. Bet kol dar ten „beta“, tai nieko mandro kaip ir nėra. Muzikos tikrai mažokai, naudojimasis nėra pats patogiausias. Tačiau tikiuosi, kad kol bus pasiekta pilna versija, tai bus žymiai labiau nupoliruota.

Praėjus keletui dienų po MyliuMuziką.lt atidarymo, Apple nutarė, kad jie nori nnors ir mažų, bet daugiau rinkų, ir paleidos savo iTunes parduotuvę praktiškai visoje Europoje. Na, dabar lietuvių piratams argumentas, kad nėra kur legaliai nusipirkti muzikos, nebegalioja. Aišku, vis dar galioja kainos argumentas. Nes sakykit ką norit, 1 euras už vieną dainą – tikrai nemažai. Bent jau mano kišenei. Taigi – esu garantuotas, kad Apple iš Lietuvos daug pajamų negaus. Bet tokiai didelei korporacijai tai lašas jūroje.

 O dabar – apie kiek mažiau gerus dalykus.

Ir čia Apple reiškiasi nemažai. Vokietijoje uždrausta prekiauti naujuoju Samsung Galaxy Tab’u. Ir kodėl gi? Nes dizainas, matote, labai panašus į iPad’o. Samsung, savo ruožtu, kelia ieškinius kitose šalyse, kad nebūtų galima prekiauti iPhone’u ar dar kažkuo. Dar šiek tiek, ir geodiskriminacija (dabar pasireiškianti kaip „This service/video is not available in your country“) pereis į fizinį lygmenį („atsiprašome, šios itin populiarios pasaulyje firmos gaminių savo šalyje įsigyti negalite ir negalėsite“). Ar man vienam atrodo, kad vartotojai nuo to tikrai nelaimės?

Microsoft, paskutiniu metu lyg ir pradėjusi atrodyti kaip ne tokia jau ir didelė blogio imperija(Apple vistiek pirmauja), taip pat pažėrė keletą perliukų patentų srityje. Jau seniai buvo susitarimai su HTC, TomTom, dar kažkuo, kad jei tie gamintojai nenori gaut šaukimo į teismą, jie turi mokėti po keletą dolerių nuo kiekvieno pagaminto prietaiso. Dabar prie šitos kompanijos prisijungė Casio bei Samsung. Būtų suprantama, jei tuose prietaisuose būtų diegiama Windows OS – susimokėti už licencijas. Tačiau ten šia OS net nekvepia – visur vienoks ar kitoks Linux’as. Vėlgi – pažeidžiami kažkokie patentai… Pradedu bijoti, kad ateis reikalas ir iki stalinių/nešiojamų kompiuterių OS. O tada arba Canonical užsilenks, neišsimokėdama už kiekvieną parsisiuntimą, arba Ubuntu taps mokama… Nors aš vis dar turiu vilties, kad programinės įrangos patentai Europoje ir toliau liks negaliojantys. Bet tai, kaip dabar elgiasi visokie lobistai, tai, manau, greitai bus prastumti ir tokie įstatymai. Copyright’o galiojimą jau pratesė…

Dar šiek tiek iš torrentfreak…

Miramax vadovas pasisakė, kad ne piratavimas yra didžiausia grėsmė menui.

Buvęs policijos pareigūnas/privatus seklys, dirbęs AFACT(Australiška antipiratinė organizacija) papasakojo, kaip antipiratai skaičiuoja savo nuostolius, ir „šviečia visuomenę“ apie piratavimo žalą.

Italijoje siūlomas „vieno kirčio“ įstatymas – apskųsti piratavimu gali BET kas (netgi piktas kaimynas), ir to užtenka, kad atjungti internetą ilgam.

O štai Vokietijoje politikas, siūlantis „dviejų kirčių“ įstatymą, pats labai šauniai pažeidinėja autorines teises. Po tokių įvykių prisimenu frazę iš filmo „Watchmen“ – „Kas stebės stebėtojus“ (kažkaip panašiai, o ir kilme ji iš kitur, o ne filmo, bet tai ne tiek svarbu šioj situacijoj)…

Taigi – kuo toliau, tuo daugiau nesąmonių. Bet, tikiuosi, kyla sąmoningų žmonių visame pasaulyje. Tik ar jie sugebės kažką pakeist, kai bet koks pasipriešinimas dideliems pinigams traktuojamas kaip terorizmas ar dar koks blogis…

Prisiminiau „login 2011“ ir jame skambėjusį A. Iškausko pranešimą. Pranešėjas ten pasakė, kad jo manymu, dalintis informacija – žmogui nėra natūralu. Taip pat ir kiti „autorių gynėjai“ dažnai aiškina, kad dalinimasis, o juo labiau informacija – žmogui nėra įgimta, nenatūralu. Todėl ir piratavimas – nenormalu, ir atsirado tik dėl interneto.

Aišku, visada yra žmonių, galvojančių priešingai. Aš – vienas iš jų. Ir, tiesą sakant, galiu argumentuot, kodėl dalinimasis informacija yra žmogui natūralus reiškinys.

Tarkime, kad „įgimtas instinktas“ yra toks, kurį žmogus atlieka be jokių auklėjimų nuo pačios vaikystės. Kas yra bendravę su mažais vaikais (turi jų patys, ar artimi žmonės jų turi), turbūt pastebėjo, kad vaikui didelis džiaugsmas yra gauti kažkokį daiktą. Tačiau labai dažnai vaikas tą patį daiktą su ne ką mažesniu džiaugsmu atiduoda kam nors kitam (aišku, su viltimi, kad vėl atgaus). Manau, kad tai parodo, jog dalinimasis yra natūralus veiksmas.

O dėl informacijos dalinimosi. Pažiūrėkim, kaip mielai vaikai bei suaugę žmonės skleidžia paskalas, gandus. Be jokios užmokesčio perspektyvos, tiesiog moralinis pasitenkinimas, kažkam perdavus žinią. Taip pat net neprašomi pasakoja įspūdžius. Ar paskalos, įspūdžiai – informacija? Tikrai taip. Ir žmonės ja dalinasi. Sunkiau yra ne skleisti, bet išsaugoti informaciją. Manau daugeliui yra tekę saugoti paslaptį, kurios niekam negalima atskleisti. Reikia tikrai nemažai pastangų, kad vienu ar kitu būdu kam nors neišplepėt.

Aišku, vaikams augant, jiems pradedama diegti, kad dalintis negalima, plepėt negalima, ir panašiai. Tai kas yra natūralu – kas vyksta savaime, ar ką įkala į galvą laikui bėgant?

Šį klausimą uždaviau “piratų partijos” bloge. Ten ir panagrinėjau mano manymu realias, o ne garsiai visų pusių peršamas priežastis.

Jei kam įdomu, gali pasiskaityt ir išreikšt savo nuomonę.

Kažkaip pagalvojau, kodėl gi aš taip pasirinkau atvirą koda: naudoju Ubuntu bei kitas atviro kodo bei laisvas programas, palaikau Creative Commons ir panašiai.

Kad ir kaip bandyčiau save apgaudinėt, kad svarbiausia idėja bei nepasitenkinimas komerciniais dalykais, tačiau pagrindinė priežastis, kodėl aš ir toliau naudoju atvirą kodą – finansinė.

Žinoma, pradžioje buvo smalsumas, idėja, kad čia kažkas kito, kažkas įdomaus. Paskui atsirado požiūris “kam mokėt, jei yra gerų nemokamų dalykų”. Dabar gi tas “kam mokėt” tapo vyraujančiu. Man komercinė programinė įranga yra sunkiai įperkama. Na, gal ne tiek sunkiai, bet kelių šimtų litų už operacinę sistemą tikrai gaila. Žinoma, galiu daryt kaip ir visi – parsisiųst visas reikalingas programas iš kokios linkomanijos ir vargo nejaust. Bet pats tas atviras kodas pakeitė mano mąstymą – jei galima gauti legaliai nemokamai, tai kam daryt kažką nelegaliai?

Dabar gi galvoju, kad jei gaučiau nemokamai arba kartu su kompiuteriu Windows ar MacOS – tikrai neištrinčiau. Žinoma, Ubuntu būtų šalia, bet ir kita OS liktų. Kodėl? Aš esu labiau vartotojas. Man tikrai vienodai, kas dedasi programų viduriuose – neturiu jokio noro lįst taisyt klaidas (nebent tai mano kurtos programos). Tokiu atveju tai, kad galima gaut kažkieno kodą, visiškai neturi prasmės. Svarbu, kad tai veiktų ir kuo tvarkingiau per daug nelendant į vidurius.

Linuksistai visada teigia, kad jų garbinama OS veikia žymiai stabiliau ir geriau nei visos kitos pasaulyje. Gal… Jei turi tik komandinę eilutę. Tačiau kitos posistemės kartas nuo karto užlūžta arba padaro tokių nesąmonių, kad tik perkrovimas padeda. DOS juk irgi veikdavo pakankamai stabiliai, kol nebuvo apvilktas langais Kai kas pasakytų, kad viską galima susitvarkyt ir neperkrovus. Bet aš gi minėjau – esu vartotojas, ir tingiu kapstytis komandose, konfigūraciniuose failuose, kažką kompiliuot ir t.t.

Tačiau kadangi jau žinau, kaip reikia sau susitvarkyt sistemą, programas, tai jau galiu atlikti greitai ir neskausmingai. Bet faktas, kad problemų neišvengiu su jokia OS.

Tarp kitko. Linuksistai turi bėdą – jiems viską reikia susitvarkyt pagal save, todėl OS X arba Windows jiems netinka, nes per mažai konfigūravimo galimybių. Windowsistai atvirkščiai – jei langų mygtukai ne tose vietose, kur jiems įprasta – šaukia, kad sistema nieko verta. Abiejų šių įpročių atsikračiau, todėl patogiau jaučiuosi bet kurioje sistemoje ir su bet kuriom programom – visada suprantu, kad reikia pirma susipažint, o jau po to lįst dirbt…

Taigi, prie ko aš čia lenkiu. Nors ir esu atviro kodo gerbėjas bei vartotojas, nežadu spjaut ir į komercinę programinę įrangą. Didelę dalį šio pasirinkimo apsprendžia finansai.

Kaip visada rašau pavėluotai, kai jau viskas išsikvėpė, bet bent jau paskaitęs kitų įrašus.

Eilinį kartą norisi pakalbėt apie autorius, atlikėjus bei jų teisių gynėjus.

Viskas prasidėjo nuo to, kad AGATA suorganizavo kažkokį susitikimą su savo ginamais atlikėjais, kur norėjo parodyt, kad jie visi yra už skaitmeninių laikmenų apmokestinimą. Man užkliuvo citatos delfyje. Atlikėjai pergyvena, kad mokesčiai dideli, tenka pinigus imt „vokeliuose“ ir panašiai, bet nė vienas nepacituojamas, kad sakytų “reikia mokesčio už laikmenas – mums bus geriau”. Tai jau parašoma tarsi visi būtų bendrai tai sakę. Greičiausiai tai kalbėjo būtent AGATA atstovai. Atlikėjai pyksta ne ant vartotojų, kurie neperka jų įrašų, bet ant valdžios, kuri juos pradėjo smaugt kaip ir paprastus mirtinguosius.

Na, bet tarkim, kad atlikėjai tikrai yra už laikmenų apmokestinimą. Tada neaišku, ko jie tikisi? Paskaičiuota, kad iš to mokesčio bus surenkama virš 2 milijonų. Kiek iš jų atiteks atlikėjams bei autoriams? Manau, ne daugiau nei pusė. O dar reikia turėt omeny, kad norinčių gaut kažkiek iš tų išmokų, yra tikrai ne vienas ir ne du. Reiškia, gaus kiekvienas atlikėjas po keletą litų per metus. Ar tikrai nuo to gyvenimas jiems pagerės? Abejoju. Be to – visiškai neaišku, kaip bus paskirstomas mokestis. Dabar iš radijo stočių gaunama pagal grotą laiką ir kažkokius reitingus. Jei tie patys reitingai bus taikomi ir šiuo atveju, tai tikrai nesąžininga. Juk labai gali būti, kad internete populiarus atlikėjas nebūtinai yra tas, kurį nuolat suka radijas ir tv. Taigi – tas, kuris tikrai vertas atlygio, jo negaus, nes jo reitingai medijoje išvis nuliniai. Iš principo aš nesu prieš šį mokestį. Bet aš noriu žinot, kas kam ir po kiek bus paskirstoma. Vienas variantas – visiems po lygiai. Kitas – žmonės turi galėti įtakoti autorių bei atlikėjų reitingus(per kokį nors puslapį). Tikiu, kad jei interneto vartotojai prisidės prie tokio dalyko, išaiškėtų, kad populiariausia ne kokia „Yva“ ar kitoks šūdpopsis, bet tikrai talentingi atlikėjai (tie patys Jazzu su Leon Somov ar Despotin Fam). Tačiau kad viskas vyktų skaidriai, manau, nepasirašys nei LATGA, nei AGATA, nei, juo labiau, Seimas…

Beskaitant komentarus po visais tais įrašais pradeda aiškėti keletas pagrindinių požiūrių.

Pirmas. Užtenka turėti kompiuterį ir internetą, tu jau automatiškai tampi vagimi. Jei neteigi, kad bet koks duomenų siuntimasis yra vagystė, tu – vagis. Jei pasidarai CD kopiją į kompiuterį, nes tau patogiau klausyt MP3, o ne nuolat drožt CD, tu – vagis. Netgi jei kas pasisako, kad piratavimas nėra geras dalykas, bet autoriai bei leidėjai turi pergalvot platinimo būdus, jis – vagis. Jei sekt šiuo požiūriu, tai jei man nepatinka ką padarė Kedys, reiškia aš – pedofilas. Pastebėjau, kad tie, kurie propaguoja šį požiūrį, atrodo labai pikti žmonės. Beveik kaip delfio komentatoriai. Su jais neįmanoma pradėt kalbėt diplomatiškai – visada būsi išvadintas vagimi. Jie patys praleidžia kai kuriuos esminius dalykus, o nepatogius klausimus tiesiog praleidžia. Pavyzdžiui, vienas teisuolis rašė savo nuomonę apie „Klasikos“ laidą apie tą patį piratavimą. Visa laida buvo praktiškai pristatyta kaip piratų garbinimas ir nieko gero. Tačiau kodėl vienas svečių (Mindaugas Urbaitis) ten buvo pristatytas tik kaip LMTA dėstytojas, o ne LATGA atstovas (būtent kaip toks jis ir buvo pakviestas). Gal todėl, kad gerb. Urbaitis irgi buvo už autorių prisitaikymą, o ne visų baudimą. Tai prieštarauja „visi vagys“ požiūriui. Taip pat pastebėjau, kad tokie teisuoliai turi mažai kantrybės ir daug pykčio – vietoj bandymo ieškot sprendimo, pradeda keiktis ir skleist blogą nuotaiką… Tarp kitko – įdomu, ar ir patys tokie asmenys yra tokie jau „angeliukai“ ir nieko nesisiunčia?

Kitas ryškėjantis požiūris – visi tie autoriai bei atlikėjai – paprasčiausi veltėdžiai, nesugebantys dirbt normalaus darbo ir užsidirbt. Manau, tai irgi neteisinga. Jei muziką kurt kaip produktą sėdint 8 valandas studijoj per dieną, ar tiek pat laiko koncertuojant – tai tikrai kentėtų kokybė. O kadangi muzikantų pajamos praktiškai visada tiesiogiai priklauso nuo klausytojų, kokybė kentėt neturi. Nors, Lietuvoje labiausiai ir uždirba tie, kas kuria ne kokybišką muziką, bet tokią, kurios galima prigamint daug…

Trečias, ir, ko gero, racionaliausias, požiūris – autorius pats turi teisę nuspręst, kaip jis platins savo kūrybą. Nes tikrai yra tokių, kurie džiaugiasi jau vien todėl, kad jų kūryba pasiekia žmones, o yra ir tokių, kurie nori iš kiekvienos natos išspaust pinigą. Bet reikalas tas, kad kai su leidėjais pasirašoma sutartis, autorius dažniausiai netenka savo kūrybos kontrolės. Štai kodėl nemažai atlikėjų įkuria savo mažas leidybines firmas – jie nori kontroliuot už kiek, kaip ir kada platint savo kūrybą. Taip pat – dabar naudojamos licencijos praktiškai nesuteikia autoriams galimybės nurodyti, kaip jų kūryba gali būti naudojama. Žinoma, tam yra Creative Commons, bet Lietuvoje, man rodos, dar nėra galimybės šituo dalyku pilnai pasinaudoti.

Dar kalbant apie CC bei atvirą kodą. Neverta džiūgaut, jei naudojiesi bei kuri laisvas programas, muziką. Kaip rodo pasaulinė patirtis, tokie dalykai taip pat nėra toleruotini didžiųjų kompanijų bei „piratų gaudytojų“, nes kelia grėsmę komerciniams produktams. Bet apie tai jau ne kartą rašiau, todėl nesismulkinsiu. Tik šiaip įdomu, kad kai kurie žmonės, aiškindami, jog autoriams visada reikia atlyginti už jų darbą, patys teigia nemokantys nė cento už programas. Kažkaip netikiu, kad asmuo nesinaudoja jokiom papildomom programom, išskyrus tas, kurios pateiktos su OS. Žinia, tokie žmonės nepripažįsta „nenormalių“ sistemų, todėl naudojasi tik Windows, o ten juk net tekstų rengyklės žmoniškos nėra. O jei naudojasi nemokamos ar atviro kodo alternatyvom ir nepadaro „donate“, tai prieštarauja savo požiūriui…

Vėl pas mus užsivedė blogeriai kalbėti apie autorių teises. Kadangi jau daugelis tai daro, tai aš pasiduosiu madai, ir įkišiu savo trigrašį. O ir šiaip šia tema senokai kažką rašiau.

Pirmiausia – apie skaitmeninių laikmenų apmokestinimą. Asmeniškai man ta idėja nepatinka. Mano manymu, iš to naudos nebus beveik niekam. Apmokestinus visokias laikmenas (nuo atminties kortelių iki kietųjų diskų), jų kainos, savaime aišku, kiltų. Gal ir ne taip juntamai, bet paprasti žmonės tai pastebėtų. Kainos kiltų – perkamumas kristų. Kentėtų IT sektorius. Aišku, ne tiek baisiai, kad pajustų didelius nuostolius, bet firmos rastų dėl ko paverkšlenti. Tie patys autoriai iš tokių apmokestinimų irgi gautų tikrai ne milijonus. Kadangi vistiek didžioji dauguma tų pinigų išeitų biurokratinio aparato išlaikymui. Na, geriausiu atveju kažkas gautų 100 Lt per metus.

Jei norima apmokestinti laikmenas, nes ten GALI BŪTI saugomas autorinėm teisėm apsaugotas kūrinys, tai tada iš karto reikia apmokestint popierių, rašalą ir bet kokį žmogų, kuris nėra berankis nebylys. Juk knygą galima nusikopijuoti, perrašyti ranka (kaip kažkada vienuoliai darė), arba atpasakoti. Ir muzikos kūrinį kompanijoj dainuot jau yra pažeidimas. Taigi – burnos apmokestinimas būtų ko gero sekantis žingsnis.

Šiek tiek apie tuos „gynėjus“. LATGA juk gina ne tik Lietuvos autorius, bet ir bendradarbiauja su kai kuriom užsienio agentūrom. Beje – tikrai ne visom. Kažin, ar jiems rūpi kokios nors Naujosios Zelandijos autoriai – iš Lietuvos jie negaus nė cento, nepriklausomai, kiek buvo grota. Šiaip tai aš manau, kad pati LATGA yra reikalinga. Vis tik ji padeda autoriams gauti atlygį už jų kūrybą. Tarpininkas reikalingas, nes su kiekvienu susitarti atskirai būtų neįmanoma. Tačiau tai, kaip ši agentūra veikia dabar, nelabai tenkina net pačių autorių. Kaip jau sakiau – didelė dalis mokesčių eina ne autoriams, bet pačiai agentūrai išlaikyti. Kita kontora – AGATA. Kas nežino, tai šita agentūra gina ne pačius autorius, bet atlikėjus. Tačiau ginami tik lietuviai. Jie ima mokestį iš visokių kirpyklų bei parduotuvių už ten skambančią muziką, tačiau retas kuris žino, kad nedaug užsienio atlikėjų gina ši agentūra. Bent jau dabar pas juos užsienio partnerių sąrašas žymiai mažesnis, nei pas LATGA. Neradau ten nei Didžiosios Britanijos, nei JAV. Gaunasi, kad jei leidžiami tik šių šalių atlikėjai, o mokamas mokestis, pinigai nueina pačiai agentūrai, o ne jokiems atlikėjams. Hm…

Žinoma, mums mūsų agentūros atrodo prastai. Bet kokioj JAV dar prasčiau. Ten jų asociacija ASCAP išsiuntinėjo savo nariams laiškus (pirma dalis, antra dalis) su prašymais paaukoti pinigų kovai prieš EFF, Creative Commons bei kitas organizacijas, kurios, anot jų, siekia panaikinti „ Copyright“ ir padaryti visą muziką nemokamą. Turint omeny, kad dalis Creative Commons palaikančių priklauso tai pačiai ASCAP, šis nesusipratimas iškilo į viešumą. CC jau į tai sureagavo ir paaiškino, kad Creative Commons jokiu būdu nesistengia palikti autorių be pajamų, bet nori, kad vartotojas žinotų, ką jis gali daryt su kūriniu.

Kitas dalykas, kuris kelia nerimą – paslaptingasis ACTA. Nutekėjo informacija, kad siekiama įtraukti punktą, pagal kurį nekomercinis kūrinių panaudojimas būtų prilygintas kriminaliniam nusikaltimui. Jau nebejuokinga…

Pabaigai – labai man patikęs straipsnis, kodėl žmonės piratauja, ir kaip iš tiesų reiktų tai stabdyt. Bėda tik tame, kad niekam, kas tai gali pakeist, tai nerūpi.

Vakar VU buvo diskusija apie piratavimą. Aš joje, savaime aišku, nebuvau (darbas ir pan.) Bet aš pritariu idėjai, kad kažką dėl to daryt reikia. Visi taip sako, bet kažkodėl beveik niekas nepasiūlo, KĄ būtent. Baudos neefektyvu. Ypač Lietuvoj, kur turėt kokią nors baudą (bent jau už greičio viršijimą) – parodo, kad tu esi “kietas”. Juk visada gali pasigirt, kad “tai čia vieną kartą pagavo, bet kiek kartų išsisukau…” LANVA, kaip supratau, teigia, kad kitokių būdų jie ir nesiruošia imtis, ir išvis – jie atstovauja savo narių interesams, o tie nariai – leidėjai, o ne autoriai. Žinoma, leidėjai irgi turėtų kažkiek užsidirbt, bet ar tikrai būtent vien leidėjams turi eit tie 40 milijardų, dėl kurių verkiama? Kažkas net parašė keletą priežasčių, kodėl didžiųjų įrašų kompanijų reiktų atsisakyt.

Pamėginau įsivaizduot, ką galima būtų padaryti, kad ir vartotojai liktų patenkinti, ir autoriai nesėdėtų alkani. Greičiausiai mano idėjos nebus originalios, bet vis norisi kažką parašyt.

Muzika, filmai, knygos. Jei jau kalbėt apie lietuvių autorius, tai galima sukurt sistemą, kurios pagalba vartotojai, siųsdamiesi torrent failą galėtų paspausti mygtuką “padėkoti autoriui”. Toliau, vartotojas gali pervest norimą sumą autoriui. Tačiau tokiu atveju pastarasis turi būt užsiregistravęs sistemoje, ir kai įkeliamas torentas, reiktų autorių pasirinkti. Jei vis tik tokio nėra, reiktų pasirinkti maždaug “bendras”. Toliau galimi tokie variantai: užsiregistravusiems sistemoje pinigai pervedami tiesiogiai, arba per kitą instituciją (kad ir tą pačią LATGA). Neužsiregistravusiems autoriams(bei atlikėjams) pinigus turėtų paskirstyt LATGA pagal tai, kiek kartų buvo atsisiųsta – manau ataskaitą torentų puslapiai gali nesunkiai pateikt. Pastarasis variantas liestų ir užsieniečius. Arba tuo atveju galima pinigus pervedinėt leidėjams. Čia dar diskutuotina.

Kitas variantas – torentų puslapiai galėtų mokėti kažkokį mokestį LATGAi už tai, kiek kokių autorių bei atlikėjų buvo parsisiųsta per tą puslapį. Bet tokiu atveju vartotojai turės daugiau pinigų išleist tuose puslapiuose. Tokiu atveju pabrangtų įvairūs VIP’ai, o ir už šiaip kokias paprastesnes paslaugas atsirastų mokesčiai. Bet gal daug vartotojų turinčiame puslapyje tai neturėtų labai pasijaust.

Programinė įranga ir žaidimai. Čia jau sunkiau. Aš, žinoma, esu už atviro kodo programinę įrangą, bet aš toks vienas iš nedaugelio. Būtų neblogai, jei visi programinės įrangos kūrėjai platintų savo darbus internetu. Tada įkeliant torentą, reiktų nurodyt, kad “programa skirta tik pabandymui, pilną versiją pirkite čia” ir pateikta nuoroda į el. parduotuvę. Abejoju, žinoma, kad daug kas pirks, bet vis geriau negu nieko.

O šiaip tai reikia Lietuvos padangėj normalios elektroninės parduotuvės, kurioje galima būtų įsigyt kūrinius elektroniniu formatu. Ir ne tik muziką, bet ir filmus, knygas taip pat ir programas.

Dar vienas variantas – abonemento išsipirkimas kažkokiam servisui. Tokių jau yra, bet Lietuvoj veikia nedaug. Jei neluptų žvėriškai – aš pirkčiau…

Plačiai nuskambėjus praeitos savaitės įvykiams, pradėjau galvot – ar aš vis dar toks didelis ir baisus piratas, kaip kad kokia LANVA norėtų mane vadint?

Nelegalios programinės įrangos praktiškai neturiu – Ubuntu tokios nėra. O jei ir yra – man ji nereikalinga. Na, yra vienoj particijoj Windows 7 RC1. Bet kai ji buvo platinama – bet kas galėjo parsisiųst legaliai. Žinoma, dabar jei kartą per mėnesį man prisireikia įsijungt windozę, mėto pranešimą, kad pas mane nelegali versija. Reikia susiruošt ir ištrint tą windozę velniop – praktiškai man jos nereikia. O jei dėl kažko prisireiktų – darbe naudoju legalią XP versiją ir legalias programas.

Kas labiausiai dėl mano piratavimo galbūt nukenčia, tai žaidimų leidėjai. Per paskutinius metus parsisiunčiau gal porą žaidimų, apie kurių legalizavimą jau ir pats pagalvoju. Tik vat pamačius kainą – 190 Lt kažkaip noras dingsta – gal palauksiu, kol tos kainos kažkiek normalizuosis… Tačiau greičiausiai net ir nusipirkęs žaidimą, jo negalėčiau legaliai žaist. Tarkim, koks nors SPORE nesunkiai pasileidžia Ubuntu per wine, bet kažkaip nuolat atsiranda problemų su disko atpažinimu. Taigi, nors ir turėdamas oficialų diską, būčiau priverstas ieškot “NoCD crack”. O tai jau mane, ko gero, automatiškai padarytų negeruoju piratu. Kaip šią problemą spręst – aš nežinau…

Muzika. Na, iš senesnių laikų turiu nemažai gigabaitų tos muzikos. Manau, jos netrinsiu – čia jau liks kokia yra. Atsiprašau dėl to visų atlikėjų, kuriuos nuskriaudžiau. Bet štai naujos aš praktiškai nebesisiunčiu. Nebent jau LABAI norisi turėt. Taigi – gal albumas per metus ir atsiranda… Bet dabar pas mane interneto greitis nemažas – galiu sau leist ir online muzikos transliavimo servisus. Pavyzdžiui, praeitą savaitę pamėginau grooveshark – patiko. Kol kas su juo ir pasiliksiu. Nebent jis bus apribotas, ar užsidarys. Bet tai, manau, atsiras koks nors kitas panašus O jei jau toks online grotuvas yra nelegalus – ar tai mano problema?

Filmai. Naujus filmus aš mieliau einu žiūrėt į kino teatrą. O senus tai tenka ir parsisiųst – retai kada pavyksta rast DVD su tokiu filmu, kokio aš norėčiau, už patrauklią kainą. Nes paskutiniu metu kažkaip persimečiau prie senų tarybinių animacinių filmukų.

Ko gero vienintelis dalykas, kurį pastoviai siunčiuosi, tai serialai. Neseniai atradau, kad mano žiūrimus “Smallville” bei “Heroes” galima žiūrėt online, ir ten, kur radau, tai neribojama geografiškai. Nežinau, kiek tai legalu, bet bent jau failų nebus mano kompiuteryje. Lieka tik animaciniai serialai. Kai kada man, kaip komiksų mėgėjui, norisi pažiūrėt kažką apie Batman’a, Spiderman’ą ar kitus išsigimėlius Šių serialų Lietuvoj jokia televizija nerodo ir abejoju, ar rodys. Juo labiau – aš TV nežiūriu. O koks būdas legaliai pažiūrėt norimą seriją, jei jos negalima pažiūrėt kokiam nors puslapy? Laukt, kol pasibaigs sezonas, išeis DVD, ir tada jį nusipirkt ir parsisiųst? Negana to, kad reikia laukt visą sezoną, tai dar ir keletą mėnesių, kol ateis diskas? Šitoj vietoj būsiu negeras ir nuskriausiu amerikietišku TV kanalus. Žinoma, nežinau, kaip aš jiems pakenkiu taip darydamas? Nematau reklamos, iš kurios jie pelnosi? Bet abejoju, ar amerikietiška reklama MAN būtų nors kiek aktuali. Ai – dar žiūriu vieną anime serialą. Ten jau legaliai žiūrėk nežiūrėjęs – naudos minimaliai, nes būtent piratai juos išverčia ir subtitruoja…

Tai po šitokio prisipažinimo aš vis dar galvoju – kokią baudą man galėtų LANVA uždėt?

Vieną dieną su kolega smarkiai susiginčijom apie piratavimą ir su tuo susijusius dalykus. Išeikvojom tam nemažai laiko ir nervų (bent jau aš). Po to man kilo daug minčių apie tą patį piratavimą. Čia šiek tiek jomis ir pasidalinsiu.

Taigi – ar tikrai tas veiksmas yra toks blogas? Na taip – tai nėra pats gražiausias būdas gaut tai, ko nori. Dėl piratavimo kažkiek nukenčia autoriai(bet čia diskutuotina). Bet ar reikia su piratais kovot tokiais ir panašiais metodais? Nepaisant to, yra ir teigiamų pusių.

Pirmiausia – piratavimas naudingas visuomenei. Kodėl? Žmonės lengviau gauna informaciją, kurios niekada nepirktų, jei ją įsigyt būtų galima tik už pinigus. Gaudami informaciją nemokamai, žmonės plečia savo akiratį. Pavyzdžiui. Jei ne piratinės kasetės mano vaikystėj, tai ko gero iki šiol nežinočiau, kuo skiriasi Drum’n'Bass nuo House. Ir, tiesą sakant, man visai nerūpėtų. Geriausia TV laida būtų koks nors “kelias į žvaigždes”, geriausios dainos būtų kokios nors “Yvos”. Tiesiog aš net nebūčiau girdėjęs kitokio varianto. Bet tai, kad vaikystėje brolis (o paskui ir aš) iš radijo ar TV gaudė įdomesnę muziką, tikrai praplėtė mano akiratį. Galėjau toliau klausyt radijo ir nieko neįrašinėt? Bet juk šokių muzika skambėdavo tik keletą valandų per savaitę. O kitu laiku ką klausyt? Vėliau buvo piratinės kasetės (už kokius 5 Lt). Na, dažniausiai tai būdavo nelietuviška muzika, nes kitokio varianto tiesiog nebuvo – tai, kas legalu, kainuodavo nežmoniškus pinigus, o ir rast nebuvo įmanoma. Tačiau štai toks piratavimas tikrai praplėtė mano akiratį – pradėjau domėtis kokybiškesne muzika.

Dabar, interneto laikais, norimą informaciją gaunu kitais būdais. Bet ar faktas, kad aš “piratauju” tikrai daro nepataisomą žalą tos informacijos kūrėjams? Kažin… Dėl to, kad galiu pažiūrėt filmą prie kompiuterio, aš nenustojau eit į kino teatrą, neatsisakiau pirkt DVD. Gal netgi atvirkščiai – jei pažiūriu kokį senesnį filmą, kurio jau neberodo kino teatruose(o DVD arba kainuoja brangiai, arba jo išvis nėra prekyboje), gali būti, kad aš susigundysiu nueit į to filmo tęsinį ar kokį kitą to paties režisieriaus ar aktoriaus darbą. Tai, kad aš galiu parsisiųst muziką, nereiškia, kad nebepirksiu mėgiamos grupės albumo. Atvirkščiai – gali būt, kad nors ir turėdamas nelegalią kopiją, nusipirksiu ir legalią tam, kad palaikyt atlikėją. O taip pat, jei atlikėjas tikrai patiko, pasistengsiu nuvykt į jo koncertą. Tai, kad galiu nemokamai gaut knygą, neatbaido jų pirkt – vistiek monitoriaus ekrane skaityt ne taip patogu.

Taigi – piratavimas netgi šviečia visuomenę. Tačiau kaip dėl pačių kūrėjų? Leidybinės kompanijos ir “autorių teisių gynėjai” šaukia, kad piratavimas atima iš jų milijardus dolerių, ir dėl to atlikėjai lieka be grašio kišenėje. Ar tikrai taip? Kažkodėl patys atlikėjai propaguoja jų video kėlimą į youtube, ar netgi siųstis jų albumus per p2p tinklus. Panašu, kad ne visi atlikėjai yra patenkinti tuo, ką gauna iš savo leidėjų. O ir šiaip – tikram muzikantui svarbiau ne tai, kiek jis albumų parduos, bet tai, kiek klausytojų pasieks jo kūryba. Nes juk jei atlikėjas taps populiarus net ir nepardavęs nė vieno CD, jis atsiims tuos “nuostolius” per koncertus, į kuriuos susirinks daug žmonių. O kai Didžiosios Britanijos valdžiai buvo pasiūlyta atjungti pirataujančius vartotojus nuo interneto, net patys atlikėjai tam pasipriešino. Kas nors pasakytų – kokie nors nevykėliai susibūrė ir niekam jie neįdomūs. Na, nežinau, ar tokie atlikėjai kaip Robbie Williams, Annie Lennox, Tom Jones, grupių Radiohead, Blur, Pink Floyd, Travis atstovai yra niekam neįdomūs nevykėliai. Tiesiog jie supranta, kad riboti žmonių laisvę – kvaila. Baudžiamas turėtų būti komercinis piratavimas, o ne paprastų vartotojų keitimasis bylomis.

Dar vienas su tuo susijęs dalykas – DRM. Visas pasaulis kalba, kad tai yra blogai, bet vis dar tenka išgirst nuomonių, kad to reikia. Tikrai? DRM apsaugota muzika tikrai neskatins jos pirkimo. Kam man turėti dainą, kurios gali būti, kad nepavyks perklausyt? Kažkodėl didžiųjų leidėjų atstovai tikina, kad jei kūrinio nepavyksta pagrot, tai jau ne jų problema. Bet tai kvaila. Dažniausiai tos apsaugos skirtos Windows sistemai. O ką man daryt, jei aš nusipirkau legalų kūrinį, bet naudojuosi tik Linux’u? Kitą kartą aš ieškosiu arba neapsaugoto, arba nelegalaus kūrinio. Na, tarkim ta apsauga veikia ir kitose sistemose, arba naudotis tenka tik windows’ais. Bet jei tenka keletą kartų perinstaliuot kompiuterį? Vėlgi – pagrot kūrinio nepavyks. Tai ar tai jau toks ir gėris? O taip pat nereta DRM apsauga veikia kaip koks virusas – renka informaciją apie žmogų, sėdi paleista kažkur kompiuterio atmintyje. Nenaudosi jos – negalėsi naudotis savo legalia kopija, naudosi – nesijausi saugus. Buvo netgi toks atvejis, kai paleidęs CD, įsidiegdavai rootkit’ą. Kaip žinia, tokie dalykai veikai tik windows’uose. Taigi – aš su savo Ubuntu negalėčiau netgi CD paklausyt Tai kam man tokia legali kopija? Apple, supratę, kad su DRM nieko nelaimės, jau atsisakė savo audio failuose to dalyko.

Dar prisimenant piratavimą, iškyla galvoje žaidimai ir programos. Dėl žaidimų – visai smagiai Eidos padarė. Asmeniškai aš, jei sugebėjau kažkiek pažaist ir man patiko, o paskui, dėl tokios įmantrios apsaugos, negaliu žaist toliau, aš visai norėčiau ir nusipirkt tą žaidimą. O dėl programų. Va čia jau aš esu už legalumą. Jei negali nusipirkt – naudok atviro kodo ar tiesiog nemokamas alternatyvas. Įdomumo dėlei vertėtų paminėti, kad, dalis muzikos autorių (bent jau čia – Lietuvoje tai gal ir nemaža dalis) patys naudoja nelegalias programas, nors yra “prieš piratavimą”. Bent jau dėl šito mano sąžinė rami – aš seku Kim Cascone pėdomis (Beje – jis šią savaitę bus Lietuvoje).

Taigi – piratavimas gal ir nėra pats gražiausias veiksmas, bet vietoje to, kad jį išnaikint, gal vertėtų galvot apie kažkokį bendradarbiavimą ar šiaip prisitaikymą prie technologijų? Viso pasaulio juk nenubausi, o ir tie patys CD – juk jau pakankamai pasenęs dalykas…