Blog de la Kroitus

Apie komiksus, ir dar ką nors

Apžvelgiu Rokiškio VVG

Jau virš 10 metų dirbu IT srityje. Esu matęs ne vieną organizaciją, kuri daro, mano manymu, klaidas savo IT ūkyje. Pradedant savo internetiniu puslapiu, baigiant naudojama programine bei technine įranga. Netgi įmonės, pačios užsiimančios tuo dalyku, to neišvengia. O kadangi mačiau ne tik blogų, bet ir gerų pavyzdžių, galiu šiek tiek padalinti patarimų, kas ir kaip. Todėl nutariau kartas nuo karto apžvelgti tokių klaidų rinkinius, ir, galbūt, padalinti patarimų.

O prasidėjo viskas nuo to, kad viename renginyje, kur buvo daug rokiškėnų (dalis gyvenančių Vilniuje), mane pristatė kaip „va, jis mums truputį su feisbuku padeda“. Prie manęs vėliau priėjo moteriškė(Rokiškio rajono vietos veiklos grupės atstovė), davė savo vizitinę kortelę, ir paprašė „gal galit pažiūrėt, kaip ten mūsų puslapis atrodo“. Toks visiškai abstraktus prašymas, be jokios perspektyvos – „pažiūrėk į puslapį“. Taigi, pažiūrėjau į www.rokiskiovvg.lt.

Pirmas dalykas, kuris užkliuvo jau ant vizitinės kortelės – elektroninio pašto adresas(zubendruomenes@post.rokiskis.lt). Jis visiškai neturi jokių sąsajų su puslapiu. Tai dar atleistina, jei turi asmeninį puslapį, kurio gal net adresas koks subdomenas (pvz. kazkas.popo.lt). Tuomet nerūpi įvaizdis, nes puslapis nesusijęs su tavo oficialia veikla. Bet jei jau yra svetainė, kuri kažkuo užsiima, turinti pilnavertį adresą, nurodo savo kontaktuose kažką panašaus į musupslinfo@gmail.com, tai, atleiskite, yra labai blogai. Žinoma, kai kas gali sakyti, kad seni klientai žino seną adresą, todėl juo ir rašys, o naujo neatsimins. Tai seniems tegu ir lieka senas adresas. Puslapyje turi būti skelbiamas bent jau info@kažkoksdomenas.lt. Šiais laikais nėra taip sunku susikonfigūruot pašto klientą, kad būtų kelios dėžutės vienoje vietoje. Jei kyla klausimų, kaip pasidaryti tokį adresą, tai ką galiu pasakyt – mokėjot kažkam pinigus už tai, kad padarytų puslapį, tai galima truputį primokėt ir kad paštą sukurtų. Dažniausiai hostingo paslaugas teikiančios firmos dar duoda ir pašto dėžutes prie puslapio. Jei ne, yra paslaugų, kur nemokamai gali keletą dėžučių su savo domenu turėt. Mažiems verslams dažniausiai daug nereikia.

Toliau – kaip atrodo pats puslapis. Jis atrodo neblogai, kaip tokią funkciją atliekantis puslapis – pateikiama informacija, nuotraukos, nuorodos daugiau mažiau aiškios. Nereikia kažko per daug ieškoti. O dizainas maždaug 5-10 metų senumo, nepasikeitęs nuo tada, kada buvo sukurtas. Aš, žinoma, suprantu, kad vartotojai ten lankosi tokie, kuriems bet kurie pokyčiai yra tokia tragedija, kad pakeitus mygtuko vietą bus skandalas „niekas nebeveikia!!!“. Ir viskas su tuo tvarkoj. Bet minimalūs pakeitimai būtų į naudą. Bent jau galima būtų padaryti, kad mobiliuose prietaisuose atrodytų geriau. Kita vertus – šiek tiek žvilgtelėjus į puslapio kodą, galima rasti, kad naudota Joomla 1.5 versija. Dabar jau 3 versija išėjusi. Tikėtina, kad puslapio kodas neatnaujintas jau senokai. Aišku, tai vėl galima suversti tam, kad tie, kas su puslapiu dirba, irgi nėra tie, kam naujovės priimtinos. Na, bet vistiek – galima ir geriau. Dar prie kodo kabinėjantis, tai tame puslapyje kažkada buvo geriausios Rokiškio rajono bendruomenės rinkimai. Laimėjo bendruomenė kaimo, kuriame gyvena gal pora šimtų žmonių. Tiesiog balsavime nebuvo ribojimų – balsuoji kiek nori kartų. Kažkas, akivaizdžiai, parašė skriptą, kuris tai ir darė. Aišku, galima teigti, kad taip buvo nuspręsta iš pačios puslapio administracijos – leist balsuot neribotai. Bet tai tada nelabai sąžiningi rinkimai gaunasi.

Dar tame puslapyje yra pateikti Rokiškio rajono kaimiškųjų vietovių tyrimai. PDF formatu. Viskas puiku, jei nori atsispausdinti ir perskaityti. Bet vėlgi – man norisi HTML versijos, kuri patogiai vartytųsi mano išmaniajame įrenginyje.

Kitas nepatogumas – straipsnio antraštės nėra nuorodos. Yra mygtukas „skaityti daugiau“. Bet naujienų (ir visi kiti) portalai jau pripratino, kad pavadinimas=nuoroda į straipsnį. O kai kur ne tik pavadinimas, bet ir visa ištrauka yra nuoroda.

Yra mygtukai, leidžiantys padidinti ar pamažinti tekstą. Tas padidinimas yra nelabai reikšmingas, ir silpniau matantiems situacijos nelabai pagerina. Ir be to – naršyklinis mastelio didinimas yra visai gerai.

Kam leisti rinktis kalbą, jei tai pakeičia TIK pagrindinio meniu punktų iškart matomus pavadinimus? Net tuos meniu išskleidus, jau viskas lietuviškai. Nekalbant jau apie tekstus.

Yra Facebook mygtukas, nuvedantis į atitinkamą Facebook puslapį. Bet tai gerai būtų, jei ten atnaujinimai būtų ne pusmečio senumo. Pakankamai normali praktika yra paskelbus naujieną puslapyje, ją nusiųsti ir į Facebook.

Įdomu, ar kas dar naudojasi funkcija „Siųsti nuorodą draugui el. paštu“, kai visur kitur yra galimybė dalintis nuoroda socialiniuose tinkluose? Nesakau, kad visai nereikia siuntimo el. paštu, bet tai turi būti tik viena iš opcijų.

Prie straipsnių esantis mygtukas „spausdinti“ – gerai, jei kas nors tuo naudojasi. Bet jei jau aš noriu spausdinti, tai tikiuosi, kad iškart atsidaryt spausdinimo peržiūra, o ne tiesiog to straipsnio „printer friendly“ versija, kur reikia dar kartą spausti „spausdinti“.

Kai kuriuose puslapiuose informacija pateikiama ne visai aiškiai. Pavyzdžiui, surašyta, kada kokia bendruomenė švenčia gimtadienį. Beveik prie visų parašyta, kad dešimtmetis kažkurią tai dieną. Bet neaišku, kurie metai.

Kas mane iki šiol nervina, tai kad pas mus visokias paraiškas biudžetinėms įstaigoms teikti reikia užpildžius .doc dokumentą, ir nusiuntus kažkur el. paštu. Kodėl niekas pagaliau nepadaro normalaus paraiškų pildymo internetu, tiesiai puslapyje? Tie doc failai yra tik truputį geriau, nei ranka rašyti pareiškimai. Čia kad galima būtų pasižymėti „mes tai vykdom elektroniniu būdu“. Dar abejoju, ar tas, kas tas visokias paraiškas tikrina, pirmiausia neatsispausdina, o į kažkokią savo sistemą nurašinėja iš popieriaus lapo. Žinau įstaigą, kur būtent taip ir daroma. Taip ir šiame puslapyje – yra tokios pačios dokumentų formos. Nežinau, gal jas kas ir pildo…

Nepaisant visų paminėtų dalykų, puslapis geras. Atlieka gerą darbą – parodo, kad ne vien mieste žmonės gyvena. Bet jei mane prie jo prileistų, pokyčių būtų nemažai…

Alkoholis, ir kitos problemos

Kas girdisi po to tragiško įvykio, kai vyras vaikus nužudė? Kadangi iš pradžių nesigirdėjo, kad jis nusikaltimo metu buvo blaivas, tai bendrame sraute išlindo ir alkoholio kaltės motyvas. Beje, kad nusikaltimą padarė blaivas, visiškai nereiškia, kad alkoholis čia ne prie ko. Esat girdėję apie „baltąją karštinę“. Tai štai – ji nutinka SUSTOJUS gerti.
O srautas daugmaž tas pats, kaip ir visada: vieni siūlo grąžint mirties bausmę, kiti dėl bėdos kaltina alkoholį, ir siūlo jį visiškai uždraust, o treti alkoholio įtaką visiškai ignoruoja, ir kaltina tik tą asmenį. Nė viena grupė nėra visiškai teisi.
Siūlot grąžinti mirties bausmę? Nieko tai neišspręs. Galvojat kas nors, darydamas žiaurų nusikaltimą, galvoja „vat užmušiu savo porą vaikų, atsėdėsiu 10 metelių, po to gal ir gyvenimas susiklostys“? Ne. Labiau „na, užmušiau, kaip čia dabar padaryt, kad niekas nesužinotų“.
Reikalaujat sauso įstatymo? Nieko nebus – kol kas dar niekur jis nesuveikė. Žmonės vistiek ras būdų, kaip prisigert. Juo labiau, juk pas mus senos ne tik alkoholio vartojimo, bet ir gaminimo bei kontrabandos tradicijos.
Na, ir dar lieka tie, kurie aiškina, kad „alkoholis čia ne prie ko – tas žmogus ir šiaip agresyvu“. Nuliūdinsiu – alkoholis čia netgi labai prie ko. Tie, kurie išgeria kartą ar du per savaitę, ar po 50 gramų kasdien, pasigeria keletą kartų per metus, nesuvokia, kad yra toks visuomenės sluoksnis, kuris būna girtas kasdien. Jiems nebūna pagirių – organizmas į alkoholį reaguoja, kaip į vandenį. Sąvoka „atsigerti“ jiems reiškia ne „numalšinti troškulį“, bet „išgerti bent jau alaus“. Ir jei kažkam atrodo, kad vartojant alkoholį tokiais kiekiais, smegenys nebūna paveiktos, gyvena per daug rožiniam pasaulyje. Bet ir mažiau vartojantiems, alkoholis daro įvairią įtaką. Kai kas tiesiog negali nesėsti už vairo – jis atkovos kelią iki mašinos, ir paskui ją, tikėtina, sudaužys. Kai kas lenda muštis, kai kas – prievartaut. Kai kas eina miegoti. Bet galiu pasakyti, kad kartais ir toks „ramus“ alkoholikas gali su kirviu po namus lakstyt. Nors, ir nuėjus miegot, nebūtinai baigiasi gerai. Šiąnakt viename Lietuvos provincijos kaime mirtinai sušalo girta moteris. Per Naujuosius girtų rankų kreivai pastatytas fejerverkas sukėlė gaisrą (įtariu, ne vieną). Alkoholis čia ne prie ko? Yeah, right…
Iš tiesų problema, kad visuomenė nemato, jog per daug tautiečių per dažnai vartoja alkoholį. Tiksliau mato, bet neįžvelgia tame nieko blogo. Juk „tradicijos“, „taip reikia“, „kaip kitaip pasilinksmint/atsipalaiduot?“ ir t.t. Kai buvo paskelbta statistika, kur parodoma, kad LEGALAUS alkoholio lietuviai suvartoja daugiausiai pasaulyje, kritikai aiškino, kad tai nesąmonė, nes dar labai daug nelegalaus yra. Kitaip sakant – realus lietuvių pijokavimo lygis yra ženkliai didesnis. Gaunasi, kad tokie kritikai piktinosi ne tuo, kad mes pirmi tokioj kraupioj statistikoj, bet kad mes neatsiplėšę nuo antros vietos dar bent dvigubai daugiau.
Ne paslaptis, kad aš niekada nesu buvęs girtas(nesakau, kad nė kiek alkoholio neragavau, bet iki girtumo – niekada), bet augau kaime, kur klasiokai girtuokliaut pradėjo gal nuo 7 klasės. Todėl į alkoholikus žiūriu iš šono jau pakankamai seniai. Visokių buvo situacijų ir man pačiam: kai kas žadėjo piniginį prizą tam, kas mane nugirdys, kai kas nesuvokia, kaip taip įmanoma – nepasigert nė karto, ir panašiai… Visa tai man žymiai geriau padeda suvokti situacijos tragiškumą. Pas mus blaivas, ir to neslepiantis asmuo – tiesiog nenormalu. O štai pora butelių alaus kas vakarą, baliai iki sąmonės netekimo – čia viskas tvarkoj, taip ir turi būti.
Sprendimų šiai problemai nežinau. Draudimai – ne išeitis, bet palikti visko sava eiga irgi negalima. Reikalingas visuomenės sąmoningumas. Galbūt pradžia bus, kai įrodysim, kad girtiems ne vieta kelyje. Vėliau ir girtas gatvėje sulauks daugiau smerkiančių, nei susižavėjusių žvilgsnių.
Grįžtant prie tragedijos su vaikais šulinyje, tai teisiausi, ko gero, tie, kurie reikalauja norvegiško vaikų apsaugos tarnybų veiklos modelio. Su vaikų atiminėjimais už menkiausius įtarimus. Vaikai gal būtų buvę apsaugoti, bet dėl kitų suaugusių – ne faktas…

Komiksas savaitei: Vilko valanda. Sidabras. Nuotykiai Arizonoje

Killingjoke

Pavadinimas: Vilko valanda. Sidabras. Nuotykiai Arizonoje

Leidėjas: Alma Littera

Trumpai:

Atsimenate pagrindinį „Vilko valandos“ bei „Maro dienos“ veikėją Antaną Sidabrą? Čia jo nuotykiai prieš tampant Vilniaus legatu. Ir jis ne toks jau ir teisingas buvo, pasirodo. Sukčius, nuolat įsiveliantis į bėdas. Čia pristatomas ir jo draugas Tomas Mažylis (kas skaitė „Maro dieną“, tas atsimena Marą).

Mano nuomonė:

Viena vertus – džiugu, kad atsiranda kiek profesionaliau nupiešti komiksai Lietuvos padangėj. Bet man, išlepintam vakarietiškų istorijų ir piešinių, norisi daugiau. Norisi išraiškingesnių veikėjų. Dabar kažkaip sunku atskirti, kur vienas, kur kitas. Norisi spalvų – šitas gi juodai baltas. Ne manga gi čia – galima pagalvot ir apie spalvintoją, ne tik rašytoją ir piešėją. Ir, žinoma, norisi geresnės istorijos. Dabar gi aprašytas vienas įvykis. Na, dalis antro (apie kurį, beje, galima perskaityti „Maro dienoje“). Taip – daugumoje komiksų pagrindinis būna vienas įvykis, bet aplink jį dar daug ko vyksta. Čia gi to trūksta. Veikėjams nėra kur atsiskleisti, nepavyksta susidaryti jų portreto. Jei nebūčiau skaitęs knygos, tai tiek Sidabras, tiek Mažylis man pasirodytų kaip smulkūs sukčiai. Pirmasis kiek labiau linkęs į avantiūras. Taip pat – nežinau, ar būtina po kiekvieno skyrelio aiškinti, kaip kuriamas komiksas.

Kiti faktai:

Perkant šį komiksą man pasiūlė ir steampunk tematikos skirtukų, kuriuos sukūrė komikso autoriai. Aš taip suprantu, Andrius Tapinas rimtai nusiteikęs savo knygas transliuoti visur: knygos, komiksai, žaidimas, suvenyrai, kuriamas ir animacinis filmas, tik filmo trūksta. Gal ir gerai. Svarbu nesubanalėt per daug.

Įvertinimas:

5/10 – nors ir džiaugiuosi tokiu dalyku, bet norisi ir geresnio piešimo (nepaisant to, kad geresnio Lietuvoj nelabai dar esu matęs – labiau dėl to, kad nesu matęs daug), ir įdomesnės istorijos, prilygstančios knygose pasakojamoms.

Komiksas savaitei: Batman: The Killing Joke

Killingjoke

Pavadinimas: Batman: The Killing Joke

Leidėjas: DC Comics, 1988

Trumpai:

Tai yra komiksų apie Batman’ą klasika. Praktiškai privaloma perskaityti, jei kažkiek domiesi tokiais dalykais. Juo labiau – tai nėra labai ilgas skaitalas. Pagrindinis dalykas, dėl ko šis komiksas yra klasika, tai todėl, kad Alan Moore sugalvojo ir atskleidė Joker’io kilmės istoriją. Iki tol tai buvo neaiški istorija, nes pats klounas neatsiminė, kaip viskas buvo, nes tiesiog po to įvykio išprotėjo (kas matė „Dark Knight“, tai ten H. Ledgerio veikėjas irgi kiekvieną kartą skirtingai pasakojo, iš kur pas jį randai).

Svarbūs momentai:

Šioje istorijoje įvyksta stiprus posūkis Barbaros Gordon gyvenime. Iki tol ji buvo Batgirl. Po komikse aprašomų įvykių ji tapo Oracle – Batman’o padėjėja invalido vežimėlyje. Taip pat tai buvo viena pirmųjų grafinių novelių, išleistų viename leidinyje. Dažniausiai istorijos išdėstomos per keletą numerių. Ši buvo trumpa ir tilpo viename.

Įvertinimas:

10/10 – nupiešta puikiai, istorija nors ir trumpa, bet įdomi. Ir šiaip – Batman’o (ir šiaip komiksų) fanui perskaityt būtina.

Blogerių savireklamos savaitė

Jo didenybė Visatos Valdovas Rokiškis Rabinovičius paskelbė Blogerių savireklamos savaitę. Aišku, nekoks iš manęs blogeris, bet nutariau, kad reiktų nors kartą sudalyvaut kažkokioje tokioje blogerių akcijoje. Prisipažinsiu, ne visus paminėtuose bloguose esančius įrašus skaitau sąžiningai. Kai kuriuos tik retkarčiais, bet manau, kad jie įdomūs ir paieškos robotai (mano pagrindiniai skaitytojai) turėtų apie juos žinoti dar daugiau.

Rokiškis Rabinovičius – ar reikia jį dar pristatyti? Jei jo neskaitot, su jumis kažkas negerai.

Trimegistos – manau, kad tai yra vienas geriausių dalykų Lietuvos mokslui, nutikęs nuo… VU įsteigimo gal. Apie mokslą rašo žmonėms suprantama kalba.

Buržujus – irgi neverta pristatinėt. Priminsiu tik, kad kartais penktadieniais jo dėka dirbt būma neįmanoma.

Skirmantas Tumelis – rašo daug apie ką, bet aš pagrinde KPŠ laukiu.

Įdomioji istorija – kartais tokių faktų parašo, kad kitaip pradedi žiūrėt į dalykus.

Ingrida Šimonytė – kai deda apie ekonomiką, nevyniodama žodžių į vatą, kitiems ekspertams geriau slėptis po lapais.

Common sense – apie verslą daugiausiai, bet įdomiai parašo.

Vyshez – pažįstamas gykas pradėjo rašyt. Kol kas nedaug, bet kai baigs Witcher’į lošt, turėtų parašyt daugiau.

Geležinė lapė – kaip gi be pamokymų apie gyvenimą?

Remigijus Jarmalavičius – kai reikia kažko, susijusio su programavimu, python, tai pas jį galima naudingų dalykų atrast.

Atviro Kodo Mokymo Centras – atviro kodo naujienos ir pamokos.

Yolka in winter – kaip gi šeimos nepareklamuot? Dabar kiek apstojus rašyt(dėl suprantamų priežasčių), bet žada grįžt.

Tam kartui tiek. Tikiuosi, paieškos varikliai mano indėlį įvertins teigiamai.

Puslapiai:1234567...34