Apie propagandą, ir kitokį briedą

Jaučiu, kad už šiame įraše esančias mintis manęs ir tėvai atsisakys, uošvienė iš Maskvos lauktuvių nebeatveš, o galbūt kai kurie skaitytojai ir iš pykčio apsiputos. Nors ne – paieškos varikliai to nedaro :)

Rusofilai ir Rusijos propaganda.

Tik visiškai aplinkoje nesiorientuojantis žmogus gali teigt, kad Rusija neskleidžia pas mus savo propagandos. Tai pasireiškia tiek visokių žemo lygio tv programų rodymu, tiek komentarais po straipsniais, tiek diskusijomis (tiksliau – srutų pylimu) pačiuose rusiškuose interneto forumuose.

Apie TV – kartais, eidamas per kanalus televizoriuj, užtaikau ant „Pervyj Baltiskyj kanal“. Ir kol kas ten dar neteko matyti ne rusiškos programos. Nors žinau, kad originaliame „Pervyj kanal“ tikrai yra filmų ir programų iš vakarų (Pvz „Šerlokas“). Aišku, tai žino ne visi, todėl Lietuvos žiūrovams bandoma sudaryti įspūdį, kad štai kokia Rusija kultūringa – jie gali apsieiti be to vakarietiško šlamšto, ir duoti savo gyventojams tik savo turinį. Aišku, tas turinys irgi „geras“ – arba visoks srutų pylimas ant „priešų“ (JAV, Europa, Baltijos šalys), arba totaliai bukinančios programos. Vien ko verti „ekstrasensų mūšiai“, kurie pristatomi kaip rimta laida. Kažkur gerą pastabą perskaičiau: „ekstrasensų mūšio“ pabaigoje vedėjas tiesiog iškelia neatplėštą voką, ir pralaimėję tiesiog išeina. Tada dar galima būtų įtarti, kad ten kažkas antgamtiško, o ne eilinis briedas. Toliau – serialai. Žinau žmonių, kurie jais žavisi – juk ten apie gyvenimą, istoriją, milicininkus… Nors teko su kažkuo rusiškai kalbančiu pabendraut, tai man tiesiai pasakė – „Rusijoj serialų filmuot nemoka“. O pas mus juos kai kas vertina kaip „aukšto meninio lygio“ kūrinius. Nesąmonė. Tiesą sakant, tokios laidos skirtos ne tiek propagandai, kiek žiūrovų bukinimui – ne tik „durnų vakariečių“, bet ir pačių rusų.

Atskiro paminėjimo verta muzika. Ar gali žmogus, turintis nors kokią klausą ir minimalų muzikinį skonį, klausyt to pigaus šūdpopsio, kurį pas mus atveža, ar rodo per TV? Panašu, kad tokių daug – lietuviški kanalai masiškai perka visokius „Slavianskyj bazar“ bei kitokį šūdą, ir rodo tai geriausiu laiku – reiškia yra žiūrinčių. O kai atvažiuoja koks Kirkorovas (praktiškai neturintis originalių dainų) ar Gazmanovas (vien tik apie armiją bei Rusijos/SSRS galybę dainuojantis) – prirenka pilnas arenas. Dar labai „maloniai“ nuteikia, kad tokių „gviazdų“ koncertai būna per kokias nors svarbias Lietuvai datas. Man tai neatrodo gražu, kai sausio 13, vasario 16, ar kovo 11 skamba dainos, šlovinančios okupantus. Bet kai kam tos dienos nieko nereiškia – kuo toliau, tuo labiau…

Komentatoriai ir forumų dalyviai – čia išvis unikalios pajėgos. Po visokiais straipsniais nuolat komentuojama, kad Lietuvoj viskas blogai, valdžia vagys, ES pas mus čia visokių mažumų priveisė, pinigus atėmė, ir t.t. Štai vat Rusija turi resursų, krūvas pinigų, teisingą valdžią, ir visa kita. Praktiškai užtenka ten nuvažiuoti, ir iškart gausi nuostabų darbą, su kelių tūkstančių dolerių alga, butą Maskvos centre, o jei neturi, tai ir šeimą sukurt padės. Tačiau užtenka tokiam garbintojui pasakyt, kad jei taip gerai, tai ko pats nevažiuoji, prasideda atsikalbinėjimai, kad nėra taip paprasta – čia jau šaknys įleistos, o ten reikia darbą bei plotą susirast…

Kitas smagus propagandos teiginių rinkinys – apie tai, kad lietuviai ir rusai – viena tauta, viena kalba, viena kultūra. Baltai – tai išsigalvota nesąmonė, čia visada buvo tik slavai. Kartais galima susidaryt įspūdį, kad ir lietuvių kalba – tai sėkmingas Mažvydo projektas. Iki tol visi čia kalbėjo rusiškai. Lenkai viską sugadino, okupuodami mus, įkišdami katalikybę, ir prijungdami prie savo valstybės. Ir išvis – lietuviams per visą istoriją geriausia buvo tik vienu laikotarpiu – sovietmečiu, o konkrečiau – prie Stalino. Tada patriotiškai nusiteikę lietuviai pirmos klasės traukiniais važiavo į Sibirą geresnio gyvenimo ieškoti, o likę čia džiaugėsi puoselėjama kalba, tautiškumu, bei socialiai teisingu gyvenimu. O paskui atėjo Landsbergis, ir sugriovė visą tą nuostabybę.

Tačiau nors ir buvome „viena tauta“, kažkodėl rusai visada atskiria „pribaltus“ nuo „slavų“. Ir nors jie mus labai myli, nekenkia, daro viską mūsų labui, tačiau neapykanta „pribaltams“ dažnai sunkiasi pro kraštus. Mus ir iššaudyt reikia, ir dar kaip kitaip nubaust. Mes ir visokios seksualinės mažumos, ir protiškai atsilikę, ir smegenim praplautais, ir teroristai, ir panašiai. Svarbiausia – mes per visą istoriją buvom, esam ir būsim nevykėliai. Skirtingai, nei didinga rusų tauta.

Rusijoj nepraleidžia progų mus vadinti fašistais. Ar nacionalistai pražygiuoja kovo 11-ąją, ar komunizmo nusikaltimus prilyginam nacistų, ar tiesiog kas nors pasako, kad myli savo tėvynę – visada mes fašistai, siekiantys blogų santykių su kaimynėmis, o ypač ta didžiąja. Bet ką irgi pastebiu įvairaus plauko puslapiuose, tai jei kažkas ieško pažinčių, tai dažnai tarp reikalavimų būna „tik slaviškos išvaizdos“. Taip pat juodaodžius be užuolankų vadina beždžionėmis. Visokius kaukaziečius (čėčėnus, gruzinus ir t.t.) jie išvis žvėrimis, o ne žmonėmis vadina. Kai prieš kelis mėnesius Maskvoje kažkoks kaukazietis nužudė kažkokį rusą, stebėjau tokius pykčius – atrodė, kad jie pasiruošę išpjaut visus, kurie nėra „slaviškos išvaizdos“. Ir nesvarbu, kad tų „čiurkų“ pačioj Rusijoj dauguma. O paskaičius paskutinio meto komentarus apie ukrainiečius, tai irgi nespinduliuoja jie ta meile savo „broliams“. Aš jau nekalbu apie atvirą ir nebaudžiamą neapykantą seksualinėms mažumoms. Ir po viso šito MES – fašistai, o JIE – draugiški bei tolerantiški žmonės, vieni nugalėję fašismą visame pasaulyje.

Kalbant apie fašistus…

Fašistai, nacistai, pseudopagonys, tautininkai ir kitokie kenkėjai.

Faktas, kad pas mus tokių yra. Bet, tiesą sakant, tokių dabar jau kiekvienoje šalyje atsiranda vis daugiau. Tačiau mūsų „patriotų“ bėda ta, kad jie, prisidengdami skambiais lozungais, gina ne Lietuvos interesus.

Nacionalistai save vadina patriotais, bando aukštinti lietuvių tautą, aiškina, kad saugo ją. Tačiau jų lyderiui vienodai, kad Lietuvą dergia samdyti didžiosios kaimynės komentatoriai, politikai bei žurnalistai. Svarbiau, kad Lietuvoj gėjų, žydų ir tamsiaodžių nebūtų.

Kodėl čia įkišau pagonis, ir kodėl aš juos vadinu pseudopagonimis? Nes mano žiniomis tai, ką jie vadina senąja lietuvių religija, su senove turi nedaug bendro. Tais laikais, kai lietuviai praktikavo savo dievus, pas mus nebuvo paplitęs raštas. Nebuvo rašto – nebuvo, kas įamžintų autentiškus pasakojimus apie dievus. Tik 19-ame ir 20-ame amžiuose kažkokie žmonės (gal istorikai, gal rašytojai) apsiėmė tirti tą religiją, aprašinėti padavimus, atrinkti dievus. Kai ką atkapstė, kai ką prigalvojo… Beje – esu kažkur skaitęs, jog krikščionių metraštininkai rašė, maždaug kad „šitų atversti nereikia, nes jie tiki vieną Dievą“. Reikia suprasti – pas mus buvo monoteistinė religija. Na, bet aš nesu specialistas, tai į šitą klausimą nesigilinsiu. Šiaip tai nereikia suprast manęs neteisingai – man žmonių praktikuojama religija, kuri skiriasi nuo manosios, nekliudo (kol jie nekliudo manęs). Labiau kliūna tai, kad paskaičius kai kurių, save pagonimis laikančių žmonių, pasisakymus, susidaro įspūdis, kad lietuviams gerai buvo tik vienu laikotarpiu – SSRS, o dar tiksliau – valdant Stalinui. Tada ir lietuvybė buvo saugoma, ir tautos niekas nesistengė naikint, kaip kad dabar, ir taip toliau. Senieji kunigaikščiai buvo blogi – naikino lietuvius, bandė juos padaryt slavais. Dabartinė valdžia su ES gi bando visus gėjais padaryt. Visi blogi, tik jie vieni – balti ir pūkuoti.

Visokie žemės saugotojai, violetinė armija, ir kiti panašūs, panašu, turi dviženklį IQ. Kai kurie gal ir neigiamą. Dažnam galima pirštu baksnoti į faktus, argumentus, jie vistiek liks prie savo lozungų: „valdžia – vagys“, „mus nori sunaikinti“ ir, žinoma, klasikinis „prie ruso buvo geriau“. Toks jausmas, kad jiems dažniausiai atrodo, jog Lietuva išliks tik tuo atveju, jei atsiribos nuo pasaulio, uždraus užsieniečiams čia rodytis, draugaus tik su viena kaimynine šalimi (o gal net taps jos dalimi). Dar jie aiškina, kad TAUTA geriau žino, kaip tvarkyti valstybės finansus, teisę, politiką. Matant tokius asmenis, pradedu rimčiau įsitikint, kad jei tokiems patikėti priimti svarbesnius sprendimus, mums greitai būtų visiška šikna.

Dar, kalbant apie tuos, kam prie ruso buvo geriau. Dažnas iš jų mėgsta pasakyti, kad Sovietų Sąjungos buvo geriau, arba dar abstrakčiau – prie socializmo buvo geriau. Tokiems galiu pasakyt naujieną – Europos Sąjungoj dabar socializmo yra daugiau, nei kad jo buvo SSRS. Būtent tikrojo socializmo – žmonių teisės, lygybė, įvairūs reguliavimai. Būtent tai yra labiau socializmas, o ne sovietinis kontroliavimas, ir visokių nepritampančių eliminavimas.

Visus šituos apibendrinus galima gauti tokį pilietį, kuris įsitikinęs, kad SSRS buvo geriausias laikas lietuviams ir Lietuvai, dabar gi vakarai, politikų pagalba, mus tiesiog išnaudoja ir atvirai vykdo genocidą. Vienintelis tautos išsigelbėjimas – visiškai užsidaryt nuo išorinio pasaulio, neįleist čia visokių nenormalių, visokias nesąmones skleidžiančių, daugintis tik su savais. Tik taip tauta ir kultūra išliks. Idealus pavyzdys – Šiaurės Korėja. Tai klestinti šalis, kuri slepiasi nuo pasaulio, o vakarai dėl to skleidžia visokias propagandas, kad vadovai ten kažkokie žiaurūs.

Tik štai kodėl tokie žmonės savo idėjoms skleisti naudoja informatikos mokslo, kurio vienas pradininkų buvo britas gėjus (Alanas Tiuringas), padarinius – kompiuterius ir internetą? Kurie ir sukurti tuose supuvusiuose vakaruose.

P.S. Daug gavosi kažkaip. Ir tai dar ne viskas, ką norėjau sudėt.

Ką žiūrėti, jei mėgsti komiksus?

Taigi, jei yra žmonių, kurie, kaip ir aš, domisi „mainstream“ komiksais (nors pradedu įtarti, kad aš toks Lietuvoj vienintelis), norisi ne tik paskaityt, bet ir pažiūrėt ekranizacijas. Savaime aišku, yra filmai, kuriuos pažiūrėti arba verta, arba ne. Bet yra ir TV ekranizacijos – animaciniai bei vaidybiniai serialai. Ir šiuo metu jų yra nemažai visai neblogų. Pavardinsiu, ką aš žiūriu šį sezoną, gal kam patiks.

Ultimate Spider-Man

Kai kas sako, kad geriausias Žmogaus-voro animacinis serialas buvo 1994-1997 metų. Iš dalies sutinku – buvo įdomus, atskleidžiantis veikėją, ir t.t. Bet šis, „Ultimate“, mano manymu yra dar geresnis. Čia į Žmogų-vorą pažvelgta iš visai kitos pusės. Jis ne vienišius, savęs besigailintis, bei laiko artimiesiems nerandantis studenčiokas, bet praktiškai S.H.I.E.L.D. agentas, vadovaujantis kitų paauglių superherojų komandai. Čia daugiau dėmesio skirta būtent jo darbui su komanda, kovoms su blogiukais bei bendradarbiavimui su kitais geriečiais. Jo asmeniniams santykiams vietos beveik nepalikta. Ir būtent tai yra labai gerai, nes jei palikt Žmogų-vorą ilgiau aiškintis savo santykių, tai tampa ne veiksmo ir kovos su blogiu istorija, o kažkokia melodrama. Pažiūrėkit visus vaidybinius filmus – suprasit, apie ką aš. O čia gi veiksmas, humoras ir dar kartą veiksmas. Seilėms laiko beveik nebelieka. Kas keista, tai šito serialo sezoniškumas. Kai dauguma parasideda rudenį ir eina iki pavasario, šis prasideda kažkur metų pradžioje, o baigiasi pabaigoje. Štai prieš savaitę baigėsi antrasis sezonas, tikiuosi, nuo kitų metų prasidės ir trečiasis.

Avengers: Assemble

Čia badoma pavaizduoti tai, kas vyko po įvykių, parodytų 2012-ųjų metų filme. Komandą papildo naujas herojus – Falcon. Komandos priešai čia kiti – labiau pažįstami iš kitų Avengers ekranizacijų. Nors kiekviena serija – atskiras nuotykis, bet yra bendras siužetas: nauja komanda turi susistyguoti, o priešai tuo metu kaupia jėgas prieš keršytojus. Veiksmo daug, seilių mažai. Tikėtina, kad su prieš tai minėtu serialu apie Žmogų-vorą bus „susikirtimas“.

Hulk and the agents od S.M.A.S.H.

Manau, kas Lietuvoj žino Hulk’ą, tai įsivaizduoja jį kaip žalią, didelį monstrą be smegenų, varomą tik instinkto viską naikinti. Šitam seriale Hulk’as – protingas, puikiai save kontroliuojantis komandos lyderis. O jo komanda sudaryta iš kitų panašių į jį: Red Hulk, She Hulk, A-Bomb, Skaar. Visi galingi, radioaktyvūs, ir visi – herojai. Pats serialas pateikiamas realybės šou pavidalu – veikėjai kartas nuo karto pasisako į kamerą atskiram „kamberėly“, juos nuola seka skraidančios kameros. Visai smagu pažiūrėt.

Beware the Batman

Ko gero, vienas iš neduagelio serialų, kur Batman’as nupieštas 3D formatu. Taip pat jis skiriasi nuo kitų ekranizacijų tuo, kad priešai dažniausiai dar nebuvo pasirodę kitur. Arba jei ir buvo, tai epizodiškai. Taip pat ir Robino čia nėra – jo vietą užėmusi Katana. Veiksmo yra, humoro – ne tiek (Batman’as ir humoras – menkai suderinami), tačiau kažkaip nesižiūri man 3D…

Agents of S.H.I.E.L.D.

Šitas yra nebe animacinis, o vaidybinis serialas. Kai kurie veikėjai jau žinomi iš filmų (pvz. agentas Coulson’as). Šiaip, kaip serialas tai visai įdomus, yra ir veiksmo, ir bendra linija. Tik aš komiksų ekranizacijose visada ieškau užuominų į pačius komiksus. Ir čia jų kažkaip mažokai. Nedaug girdėtų vardų, ar vietų. Geriausiu atveju – nuorodos į Marvel filmus apie Keršytojus (jie prasidėjo maždaug nuo Iron Man).

Arrow

Taip pat vaidybinis. Kūrėjai pasiskolino idėją iš Dark Knight trilogijos, kad praktiškai jokių super galių niekas neturi. Jei kas ir atrodo „antgamtiškai“, tai tik technologijų pagalba. Taip pat pats veikėjas (Green Arrow) vaizduojamas kaip žudyti nesibjaurintis, keršto ir teisingumo trokštantis sociopatas. Na, antram sezone jis nutarė nebežudyt, bet ir pirmam užteko aukų. Beje, šiame seriale nuorodų į komiksus žymia daugiau, nei pastraipa aukščiau – veikėjų vardai girdėti, „galios“ irgi ne siurprizas. Manau, žiūrėti verta.

Taigi – šie yra su komiksais susiję serialai, kuriuos aš pats dabar žiūriu, ir rekomenduoju kitiems, kuriems ši tema nėra „vaikiška“ ar kaip kitaip nepatraukli.

Komiksas savaitei: Secret Wars

Paimta iš wikipedia.org

Paimta iš wikipedia.org

Pavadinimas: Secret Wars

Leidėjas, metai: Marvel Comics, 1984-1985

Kas ten vyksta?

Kosminė būtybė Beyonder surenka geriausius Žemės superherojus bei superblogiečius, ir perkelia juos į jo sukurtą planetą, kad tie kovotų tarpusavyje. Jam tiesiog įdomu, kas nugalės. Iš karto išaiškėja, kad X-menai, nors ir priskirti herojams, nėra pageidaujami jų tarpe. Tuo tarpu Dr. Doom, visada trokštantis daugiau galios, pajutęs, kad turi reikalų su kosmine energija, stengiasi ją pasiimti sau. Jam pavyksta, bet galiausiai, superherojų dėka, galios netenka ir jis, ir Beyonder.

Pastabos

Šiame komikse Spiderman pirmą kartą užsideda savo juodąjį simbiotinį kostiumą. Po metų išleistame „Secret Wars 2“ Beyonder klajoja po žemę, bandydamas suprasti, ką reiškia būti žmogumi.

Įvertinimas

Abi dalis paskaičius, kažkokio įdomaus turinio neradau, piešimas irgi prastokas. Panašiais metais leistame DC Comics „Crisis on Infinite Earths“ žymiai gražiau. Aišku, paskaityt vistiek įdomu.

Vertinu 4/10 – gali būt žymiai geriau.

Apie santvarkas

Aš kuo toliau, tuo labiau prarandu pasitikėjimą demokratija.

Iš principo, demokratija reiškia tautos valdžią. Idėja graži, nes liaudis žino, kas jam geriausia. Bėda tame, kad iš tiesų tauta nežino, kas iš tiesų jai geriausia. Ji galvoja, kad žino, nes jai taip kažkas išaiškino, arba gerai taip, kaip yra, ir nereikia jokių pokyčių. Todėl aš džiaugiuosi, kad kol kas niekas neįvedė tiesioginės demokratijos, nes pas mus ir su atstovaujamąja prastai.

Išrenkami tie, kurie žada aukso kalnus per trumpą laiką, o išrinkti ne tik aukso kalnų, bet ir šūdo krūvelių nelabai parūpina. Tačiau kažkodėl juos vistiek nuolat išrenka. Taip nutinka todėl, kad tauta užmiršta, kad tą patį jiems žadėjo anksčiau, ir netesėjo, patiki, kad pažadams įgyvendinti trukdė kiti, žadėję, iš principo, ta patį. Ir taip toliau, ir panašiai – reklama suveikia labai gerai. Tačiau toks jau tautos pasirinkimas – kad juos atstovautų tie patys, kurie ir anksčiau atstovavo visai ne rinkėjų interesus. Taip pat problema yra, kai išrinktųjų partijų atstovai į postus sukiša tuos, kurie visiškai neturi tam kompetencijos. Paskui ir gaunasi, kad kokiu nors sveikatos apsaugos ministru tampa koks nors šaltkalvis.

Vis dažniau pasigirsta, kad technologijos dabar leistų įvesti tiesioginę demokratiją – kai pati tauta spręstų, ko ji nori, o ko – ne. Pirmas žingsnis – labai palengvinti referendumo rengimo galimybes. Aš, žinoma, esu už tai, kad kuo daugiau tautos būtų išgirsta Tačiau kartais tautos balsas prasilenkia labai toli su sveiku protu. Jei būtų tiesioginė demokratija, tai Lietuvoje jaustųsi technologijų atsilikimas, nesikurtų tiek naujų verslų, vyktų daug mažiau kultūrinių renginių. Nes juk jei duotų pasirinkimą, kur paskirstyti pinigus, jokie verslo skatinimo, kultūros rėmimo fondai negautų nė cento – viskas eitų pensijų bei minimalios algos didinimui. O jei dar pasitaikytų galimybė, tai privatūs verslai išvis būtų jei ne uždrausti, tai bent jau jų gyvenimas būtų labai apsunkintas. Juk privatus verslas – „parazitai ir vagys“. Žmonės nelinkę perdirbti daug informacijos. Jiems sunku perskaityti 3 lapus su aiškinimais, kodėl viena ar kita elektrinė yra gerai ar blogai. Tačiau pora sakinių, kur aiškinama, kad atominė 100% susprogs, o štai anglim arba dujom (būtinai perkamom iš Rusijos) kūrenama yra pigu ir švaru – jiems kaip tik.

Aišku, kai demokratija tik atsirado, joje dalyvavo visi piliečiai. Tik kad tų piliečių buvo koks dešimtadalis visų gyventojų… Tačiau dabar vis dažniau tenka nusivilti demokratijos principu. Žmonės nėra tam pasiruošę. Ir niekada nebus. Kai kas skelbia utopijas, kad žmones reikia mokyti, auklėti, diegti teisingą informaciją. Bet žmogus yra tingus padaras – jam visada suveiks tai, kas pateikta paprastai ir lengvai. Ir nemanau, kad tai auklėjimo problema – čia į genus reikia lįst.

Bet aš nesakau, kad mums reikia monarchijos, ar kokios nors diktatūros. Pastaruoju metu man vis patrauklesnės atrodo meritokratijos bei technokratijos idėjos.

Pirmoji sistema paremta tuo, kad valdžioje yra tie, kurie yra savo srities specialistai. Tokiu atveju finansų ministru galėtų būti koks nors rimtas finansų konsultantas, arba bent jau ekonomikos profesorius. Kultūros ministru vertėtų skirti kultūros vadybininkus. Svarbiausia, kad žmogus gerai išmanytų sritį, kuriai vadovauja. Taip pat ir jo pavaldiniai turi būti kompetetingi, kadangi vienas žmogus tikrai visko negali aprėpti. Aišku, kaip saugiklius reiktų nustatyti, kad bendras visų valdančiųjų tikslas – dirbti valstybės ir jos žmonių gerovei. Ypač ilguoju periodu, o ne siekti populiarumo didinant bedarbių pašalpas ir minimalų atlyginimą.

Technokratija – dar kiek radikalesnis požiūris. Nors dabar technokratiška valdžia vadinama ta, kur vyriausybės nariai ne išrinkti, bet paskirti kaip nors kitaip (pvz dėl savo kompetencijos), bet aš įsivaizduoju tikrą technokratiją kiek kitaip. Tai sistema, kai sprendimus priima ne patys žmonės, tačiau kompiuterių pagalba. Žmonėms reiktų įvesti pradinius duomenis, o jau kompiuteris paruoštų veiklos planą. Čia, žinoma, yra utopinė idėja ir kiek gąsdinanti. Tačiau mane ji gąsdina mažiau, nei tiesioginė demokratija…

Komiksas savaitei: Kingdom Come

Kingdom Come

Kingdom Come

Pavadinimas: Kingdom Come

Leidėjas, metai: DC Comics, 1996

Kas ten vyksta?

Senoji superherojų karta pasitraukė, jų vietą užėmė naujoji karta. Naujieji herojai kovoja tarpusavyje labiau dėl to, kad neturi ką veikt, nes blogiečių beveik nebėra. Taip pat jie nekreipia dėmesio, ar jiems „besilinksminant“ griūna pastatai, sužeidžiami ar net žūsta nekalti praeiviai. Jie turi galias, todėl įsitikinę, kad jiems viskas leista.

Galiausiai, kai situacija darosi visai nebekontroliuojama, kreipiamasi į Supermeną, kuris savo tvirtovėje augina karves, kad jis grįžtų, ir padarytų tvarką. Ir jis grįžta. Surinkęs daugumą senųjų JLA narių. Tik šįkart jis ir komanda nusiteikę ne taip draugiškai, kaip anksčiau. Pagrindiniai kovos įrankiai – baimė ir jėga. Žinoma, jei yra priespauda, yra ir pasipriešinimas, kuriam vadovauja ne kas kitas, o Betmenas (su trupučiu Lexo Luthoro pagalbos), surinkęs savo komandą.

Pastabos

Serijos pavadinimas kilo iš „Tėve mūsų“ maldos sakinio „Teateinie tavo karalystė“ angliškos versijos. Čia Supermenas tarsi kviečiamas naujai sukurti savo tvarką.

Įvertinimas

Šitą komiksą verta paskaityti jau vien dėl piešimo stiliaus. Kiekvienas piešinys labiau panašus į retušuotą nuotrauką, o ne į komiksinį paveiksliuką. Ir istorija verta dėmesio – nepaliekama per daug neaiškių galų. Išaiškėja ir kodėl senoji karta pasitraukė, ir kas sekė po to.

Vertinu 10/10. Piešimas čia prideda daug balų.

Copyright © All Rights Reserved · Green Hope Theme by Sivan & schiy · Proudly powered by WordPress

SEO Powered by Platinum SEO from Techblissonline

Switch to our mobile site